Įmonės istorija prasidėjo  1981 metų lapkričio mėnesį, kuomet nauja Lazdijų rajoninė katilinė pradėjo tiekti šilumą statomai Lazdijų centrinei ligoninei. Nuo pirmos katilinės atsiradimo iki mūsų dienų daugelį kartų keitėsi įmonės pavadinimas ir priklausomybė. Pirmieji katilinės darbuotojai buvo priimti dirbti į “Lazdijų komunalinių įmonių kombinatą”, kuriam tuo metu buvo pavesta vykdyti naujos Lazdijų katilinės statybą. Ir tik po kelių mėnesių 1982 metų sausio 2 dieną buvo įkurta nauja įmonė “Lazdijų rajono Jungtinė katilinių ir šilumos tinklų direkcija”, priklausanti tam pačiam komunalinių įmonių kombinatui. Ši priklausomybė išliko iki 1984 sausio 1 dienos, kuomet, vykdant įmonės reorganizaciją, įmonė atsidūrė “Respublikinio gamybinio šiluminės energijos tiekimo susivienijimo”, esančio Vilniuje, sudėtyje. Tuo metu šis susivienijimas jau vienijo didžiąją dalį panašių šilumos tiekimo įmonių, esančių visoje Lietuvoje. Jam nepriklausė tik didžiųjų miestų šilumos tinklai. Per šios struktūros gyvavimo dešimtmetį keletą kartų keitėsi abiejų įmonių pavadinimai. Pradžioje, įvykdžius reorganizaciją, mūsų įmonės pavadinimas buvo “Lazdijų rajono Katilinės ir šilumos tinklai”. 1998 metais spalio 1 dieną bendra įmonė Vilniuje pakeitė pavadinimą į Gamybinį susivienijimą “Šiluma”, o nuo 1990 lapkričio 15 dienos – į Valstybinę įmonę “Šiluma”. Tuomet mūsų įmonė pradėjo vadintis “Lazdijų rajono šilumos tinklai”.

1994 metais balandžio mėnesį buvo atlikta visos Lietuvos šilumos ūkio reorganizacija, likviduota Valstybinė įmonė “Šiluma” ir visos jai priklausančios įmonės buvo prijungtos prie regioninių šilumos tinklų arba galėjo pradėti dirbti savarankiškai. Mūsų įmonė atsidūrė “Alytaus šilumos tinklų” pavaldume.  1997 m. rugpjūčio mėnesį Lazdijų rajono savivaldybei pareiškus norą perimti šilumos tiekimo valdymą savo žinion, susikūrė savarankiška įmonė Specialios paskirties akcinė bendrovė “Lazdijų šilumos tinklai”, kurios pagrindinis akcijų turėtojas buvo Lazdijų rajono savivaldybės taryba. 2003 kovo mėnesį įmonė dar kartą pakeitė savo pavadinimą ir tapo UAB “Lazdijų šiluma”.

Mūsų įmonė, pradėjusi savo veiklą, turėjo tik vieną Lazdijų katilinę, kurioje buvo pastatyti du mazutu kūrenami garo katilai DKVR-6,5-13. Vėliau katilinių skaičius kelis kartus keitėsi. Buvo metai, kai jų kiekis išaugdavo, perdavus mums kitoms organizacijoms priklausančias katilines arba sumažėdavo, jas likvidavus, vystantis miestų centralizuotiems šilumos tiekimo tinklams. Daugiausia, septynias katilines turėjome 1982 metais. Be rajoninės katilinės Lazdijuose tuo metu buvo visa eilė mažų kvartalinių arba tik vieno pastato katilinių, tokių, kaip Sodų g.–4, Seinų g. –5 gyvenamųjų namų, kultūros namų, Lazdijų rajono savivaldybės ir kitos. Šios katilinės su nepatikimais įrengimais ir nekvalifikuotu aptarnaujančiu personalu negalėjo užtikrinti geros kokybės šilumos ir karšto vandens tiekimo vartotojams. Todėl, tiesiant mieste naujus šilumos tinklus, jos viena po kitos buvo likviduotos ir atsirado galimybė iš esmės pagerinti bendrovės tiekiamos šilumos kokybę. 1982 – 1987 metais buvo likviduotos visos mažosios katilinės. Ženkliai padidėjo šilumos gamyba ir darbuotojų skaičius, kai 1990 metais įmonei buvo perduota nauja didelė katilinė Veisiejuose. Šioje katilinėje buvo sumontuoti du garo katilai DE –16 ir šilumą ji tiekė naujai Žemės ūkio mokyklai, rajono statybinei organizacijai ir gyvenamų namų kvartalui.

Šiuo metu mūsų įmonei priklauso trys katilinės. Be Lazdijų ir Veisiejų rajoninių katilinių yra dar maža Radvilų gatvės katilinė Veisiejuose,

Iš viso Lazdijuose ir Veisiejuose šiluma tiekiama 1133 butų, 93 gyvenamiems ir visuomeniniams pastatams. Įmonė eksploatuoja 8,5 km termofikacinių šilumos tinklų.

1997 metais įmonei pradėjus dirbti savarankiškai, buvo imtasi priemonių , siekiant modernizuoti šilumos ūkio sistemas. Katilinėse elektros varikliams buvo sumontuoti dažnio keitikliai, pakeisti seni nepatikimi reguliatoriai, modernizuota automatikos sistemos. Tačiau, pradėjus brangti mazutui, įmonės ekonominė ir finansinė padėtis pradėjo labai blogėti ir, siekiant ją stabilizuoti, buvo nutarta atsisakyti mazuto ir pereiti prie medienos kuro. 2002 metais buvo atliktas katilinių modernizavimas: Lazdijų katilinėje sumontuoti du medienos skiedras deginantys vandens šildymo katilai KV–Rm-3 ir vienas toks pat katilas – Veisiejų katilinėje Nr.1. 2002 m. balandžio 17 d. naujų katilų paleidimo iškilmėse dalyvavo LR Prezidentas Valdas Adamkus. Kartu su katilais buvo pastatyti nauji medžio drožlių sandėliai, automatinės kuro padavimo sistemos, rezerviniai skysto kuro ūkiai, įsigyta traktoriniai krautuvai, miškavežis, medienos smulkinimo įrenginiai. Ši rekonstrukcija tuo metu leido įmonei sumažinti išlaidas beveik vienu milijonu litų. 2003 m.   Radvilų gatvės katilinėje buvo sumontuoti malkas kūrenantys katilai ir atsisakyta skysto kuro. Šiuo metu visose įmonės katilinėse kūrenamas tik medienos kuras.

Siekiant toliau didinti įmonės ekonomiškumą ir patikimumą, buvo pradėtos likviduoti grupinės boilerinės ir modernizuojami šilumos tinklai. 2004 metais atlikta Veisiejų šilumos vartojimų įrenginių modernizacija: buvo paklota 300 metrų naujų iš anksto izoliuotų šilumos tinklų, sumontuota 26 automatizuoti šilumos punktai. Tai leido likviduoti 80 metrų senų neekonomiškų termofikacinių šilumos tinklų ir 1367 metrų karšto vandens vamzdynų. Įvykdžius šią modernizaciją, nuostoliai lauko šilumos tinkluose sumažėjo 880 MWh.

2007 metais Lazdijuose buvo likviduotos trys grupinės boilerinės, sumontuoti 8 automatizuoti šilumos punktai, 200 metrų sumažėjo karšto vandens tinklų. Likusios dvi grupinės karšto vandens boilerinės likviduotos 2008 metais. Sumontavus dar 7 automatizuotus nepriklausomus šilumos punktus, buvo likviduoti paskutiniai karšto vandens tinklai.

2007 metais prasidėjo šilumos tinklų modernizacijos darbai. 2006 metų gruodžio mėn. buvo pasirašyta ES finansinės paramos teikimo sutartis, kurioje numatyta, kad UAB “Lazdijų šiluma” šiems darbams vykdyti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gaus paramos beveik už 3,6 mln. litų. Iš viso darbai kainavo 6,7 mln. litų, už kuriuos buvo pakeista 5879 m lauko šilumos tinklų: 4901 m – Lazdijuose ir 978 m – Veisiejuose. Kartu su vamzdynais buvo pakeista uždarymo armatūra, sumontuota gedimų kontrolės sistema. Vamzdynų modernizacija buvo pradėta 2007 metų rudenį ir iki metų pabaigos paklota 1270 m naujų vamzdynų, sumontuota 38 naujos izoliuotos sklendės. Visas modernizacijos projektas buvo baigtas 2008 metų rugsėjo mėn. Jį atlikus, šilumos nuostoliai lauko šilumos tinkluose sumažėjo 1600 MWh.

2009 metais bendrovė įsigijo šiuolaikinį mobilų medienos smulkinimo įrenginį. Biokuro gamybos mechanizavimo projektui pritarė Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas ir skyrė 327 tūkst. Lt subsidiją. O viso projekto vertė siekė daugiau kaip 500 tūkst. Lt. Įmonė įsigijo naują suomių gamybos traktorių VALTRA ir smulkintuvą KESLA C 645 su hidrauliniu manipuliatoriumi KESLA 305.

2017 metais, pasinaudojus  Europos sąjungos fondų parama, buvo pakeista 412 m dar likusių senų šilumos tinklų.   Lazdijuose buvo modernizuota 74 m šilumos tinklų, Veisiejuose – 338 m tinklų ir likviduotos 8 senos šilumos kameros. Visa projekto vertė 125 tūkst. Eur. Įvykdžius šį projektą, buvo  baigti modernizuoti visi bendrovei priklausantys ir eksploatuojami šilumos tinklai.

2017 m. buvo modernizuota Veisiejų katilinė Nr. 2, esanti Radvilų gatvėje. Vietoje malkas kūrenamų katilų buvo sumontuoti  nauji medienos granules deginantys katilai Everclean  PK 050 bei kiti katilinės įrenginiai.  Katilinė buvo pilnai  automatizuota ir veikia be operatyvinio aptarnaujančio personalo.

2018 m. buvo įvykdyta  katilo DE-16-14GM  pakeitimo projektas. Buvo išmontuotas katilas  ir visi jo  priklausiniai – garas/vanduo šilumokaitis,  ekonomaizeris, deaeratorius, garo separatorius, oro pūtimo ventiliatorius, dūmsiurbis, valdymo įranga ir  kiti  jo įrengimai , kurie buvo visiškai susidėvėję  ir techniškai pasenę. Vietoje garo katilo buvo sumontuotas vandens  šildymo katilas VK-22, kurio  nominali galia – 1,3 MW, kartu su dūmų ventiliatoriumi, dūmtakiais, recirkuliaciniu siurbliu, automatiniais temperatūros reguliavimo įrenginiais, pagamintos šilumos apskaitos prietaisu. Katilo automatiniam valdymui, avarinei, perspėjamajai signalizacijai ir duomenų kaupimui įrengtas – procesų valdymo ir automatizacijos prietaisas.  Prie katilo buvo sumontuotas automatizuotas  RIELLO skysto kuro degiklis PRESS P140 T/N TC.  Degiklio  valdymas trijų pakopų, nominalinė galia – 1,4 MW. Įvykdžius katilinės rekonstrukciją, rezervinio katilo galia  sumažėjo 10 kartų –  nuo 12 MW iki 1,3 MW, o  bendras Veisiejų katilinės  Nr.1  galingumas sumažėjo nuo 15,4 MW iki  4,7 MW. Labai padidėjo katilinės saugumas ir patikimumas.  Katilo degiklis nereikalauja nuolatinės aptarnaujančio personalo priežiūros, visi katilo darbo parametrai palaikomi automatiniame rėžime.

2020 metais buvo modernizuota Lazdijų katilinė. Vykdant projektą, vietoje 2002 m. sumontuotų biokuru kūrenamų katilų, buvo pastatyti du nauji  ekonomiškesni biokuro katilai ABKH-3000, po 3 MW galios. Buvo modernizuotos katilinės valdymo sistemos, sumontuoti automatiniai pelenų šalinimo įrenginiai.   Papildomai išeinančių dūmų valymui buvo įrengtas elektrostatinis filtras 6 MW galios, kuris užtikrino dūmų išvalymą pagal galiojančius aplinkosauginius reikalavimus. Biokuro katilų keitimas naujais, papildomai įrengiant elektrostatinį filtrą, prisidėjo prie efektyvesnės šilumos gamybos, oro taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo. Elektrostatinio filtro kietųjų dalelių išvalymo efektyvumas  siekia virš 90 proc., todėl į atmosferą  kasmet išmetama  7,34 t kietųjų dalelių mažiau nei esant cikloniniams valymo įrengimams. Dėl geresnio degimo proceso naujuose katiluose,  azoto oksidų (NOx) išmetimai sumažėjo 10 kartų, o anglies monoksido (CO)  beveik visai neliko. Įgyvendinus projektą, padidėjo šilumos gamybos efektyvumas, atsirado galimybė  kokybiškai kūrenti drėgnesnį, blogesnės kokybės kurą.

Užbaigus šiuos  projektus, įmonė planuoja ir toliau rekonstruoti atskiras šilumos ūkio sistemas: modernizuoti katilines, kompiuterizuoti katilinių įrenginių darbo parametrų surinkimą ir analizę,   diegti nuotolinio apskaitos duomenų surinkimo sistemas iš vartotojų šildymo ir karšto vandens apskaitos prietaisų. Visos šios priemonės leis ateityje dar ekonomiškiau ir efektyviau gaminti ir patiekti vartotojams šiluminę energiją, gerinti šiluminės energijos apskaitos ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros kokybę, efektyviai ir patikimai tiekti šilumą Lazdijų rajono centralizuotos šilumos vartotojams.