Dažniausiai užduodami klausimai

1. Kur kreiptis dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį?

Kreipkitės į Lazdijų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių.

2. Kur kreiptis norint išsiaiškinti dėl mokesčių už šildymą ir karštą vandenį skaičiavimo?

Kreipkitės į UAB “Lazdijų šiluma” apskaitininkę I. Klėjienę (Gėlyno g. 10, Lazdijai) arba skambinkite tel. 8 (318) 54034.

3. Kaip apskaičiuojamas sunaudotas šilumos kiekis butuose?

Daugiabučiuose gyvenamuose namuose sunaudotas šilumos kiekis butams paskirstomas priklausomai nuo sezono.

Šildymo sezono metu.

Iš bendro pastate sunaudoto šilumos kiekio, kurį parodo įvadinis šilumos apskaitos prietaisas, atimami šilumos kiekiai, sunaudoti karšto vandens pašildymui ir temperatūros palaikymui( cirkuliacijai) ir nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas patalpoms šildyti. Šį kiekį padalinus iš viso pastato bendro naudingo ploto ir padauginus iš 1 kWh šilumos kainos , nustatoma 1 m² šildymo kaina per ataskaitinį laikotarpį. Ją padauginus iš bendro naudingo buto ploto, apskaičiuojamas mokestis už patalpų šildymą konkrečiam butui. Šilumos kiekis, sunaudotas karšto vandens temperatūros palaikymui šildymo sezono metu, nekinta ir skaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytus normatyvus.

Nešildymo sezono metu.

Vasarą visa pastate sunaudota šiluma yra skirta šaltam vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti. Iš bendro pastate sunaudoto šilumos kiekio, kurį parodo įvadinis šilumos apskaitos prietaisas, atimamas šilumos kiekis reikalingas karštam vandeniui paruošti. Likusi dalis – tai šiluma, reikalinga karšto vandens temperatūrai palaikyti. Šis skirtumas išdalinamas pagal pastate esančių butų skaičių. Nešildymo sezono metu šilumos kiekis, sunaudotas karšto vandens cirkuliacijai palaikyti, nėra pastovus dydis ir gali keistis kas mėnesį.

4. Kokie normatyvai taikomi karšto vandens cirkuliacijai palaikyti?

Šildymo sezono metu karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) yra nustatyti šie šilumos kiekio normatyvai:

kai karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti pagalbinėse patalpose bei įrengtas vonios šildytuvas – 160 kWh/ butui per mėn.;
kai karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti pagalbinėse patalpose bet nėra vonios šildytuvo – 80 kWh/ butui per mėn.;
kai karšto vandens cirkuliacija yra tik namo rūsyje – 10 kWh/ butui per mėn.;

5. Ką daryti jei nešyla vonios šildytuvas ar yra nepakankama karšto vandens temperatūra?

Gali būti, kad sugedo karšto vandens ruošimo reguliatorius arba sutriko cirkuliacija karšto vandens stovuose ( neveikia karšto vandens siurblys, stovuose yra oro ir kt.). Tikrąją priežastį gali nustatyti tik specialistai.

Jeigu Jūsų daugiabučio gyvenamo namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas prižiūri UAB „Lazdijų šiluma“, apie gedimą praneškite telefonais:

Lazdijuose gedimo registravimui tel.(8 318) 51797; atsakingas asmuo S. Valukonytė tel. (8 318) 52743; 8 699 87405.
Veisiejuose gedimo registravimui tel. (8 318) 56671; atsakingas asmuo K. Valentukonis tel. ( 8 318) 56671; 8 656 12595.

6. Ką daryti, jei įsiskolinau už šilumą ar karštą vandenį?

Jeigu įsiskolinote ar susidūrėte su finansiniais sunkumais, nedelskite, apsilankykite UAB „Lazdijų šiluma“ ir susitikite su atsakingais darbuotojais. Su mūsų specialistais galėsite aptarti iškilusias problemas ir rasti tinkamą sprendimą. Jūs suderinsite skolos apmokėjimo terminus ir galėsite skolą apmokėti dalimis. Tik susitarę dėl skolos išmokėjimo galėsite kreiptis dėl kompensacijos už šilumą ir karštą vandenį.

Jeigu mokėsite mokėjimo pranešime nurodytą sumą iki ataskaitinio mėnesio paskutinės dienos, niekada neturėsite skolų. Primename, kad gyventojams laiku nesusimokėjus už šilumą ir karštą vandenį, skaičiuojami delspinigiai.

Delsimas spręsti skolos problemą suteiks Jums rūpesčių. Jei dėl skolos išieškojimo bus kreiptasi į teismą, tai delspinigiai, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos dar padidins Jūsų išlaidas.

7. Kas yra dienolaipsniai?

Gyventojai šildymo sezono metu dienolaipsnius už ataskaitinį mėnesį gali matyti savo mokėjimo pranešimuose. Dienolaipsniai yra naudojami šilumos suvartojimo pastatuose bei jų šiluminių savybių palyginimui tarp skirtingose vietovėse esančių pastatų. Specialistai naudoja dienolaipsnius, norėdami išsiaiškinti, kiek reikia šilumos vienu ar kitu laikotarpiu – jais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinkto laikotarpio metu.

Dienolaipsniai paskaičiuojami laikotarpio trukmę ( paromis) dauginat iš vidutinių patalpos ir lauko oro temperatūrų skirtumo. Pavyzdžiui, sausio mėnesį vidutinė lauko oro temperatūra buvo (-2 ^oC) šalčio, vidutinė patalpų oro temperatūra + 18 ^oC ( norminė), šildymo laikotarpis 31 para. Tuomet sausio mėnesį dienolaipsnių bus: 31 (para) x ( 18 ^oC – (-2^oC)) = 620 ( dienolaipsnių).

8. Ką daryti jei bute sugedo karšto vandens skaitiklis ar reikia jį atplombuoti, ar užplombuoti?

Jei bute sugedo karšto vandens skaitiklis ar reikia jį atplombuoti, ar užplombuoti, būtina nedelsiant kreiptis į UAB „Lazdijų šiluma“ atsakingus darbuotojus:

Lazdijuose, Mindaugas Skripkauskas tel.(8 318) 52743; 8 652 69060.
Veisiejuose, Kęstutis Valentukonis tel. (8 318) 56671; 8 656 12595.

Jeigu gyventojas nepranešė apie skaitiklio gedimą ar plombų pažeidimą, o UAB „Lazdijų šiluma“ kontrolieriai patikrinimo metu nustatė šiuos pažeidimus, sunaudoto karšto vandens kiekis perskaičiuojamas pagal suvartojimo normas ( 2,8 m³/ žmogui per mėnesį) už laikotarpį nuo paskutinės tiekėjo karšto vandens skaitiklio patikrinimo dienos.

9. Kokie šilumos paskirstymo metodai taikomi daugiabučiams namams?

Visiems Lazdijų ir Veisiejų daugiabučiams gyvenamiesiems namams taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. Jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildoma kitokiu būdu, taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, kartu su šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5.

Daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka gali pasirinkti kitą paskirstymo metodą, tačiau tik tokį , kuris atitinka pastato charakteristikas, šildymo ir karšto vandens prijungimo tipą ir naudojamus apskaitos prietaisus. Paskirstymo metodas pasirenkamas vienas visam pastatui.

10. Kaip taupyti šilumą gyvenamuose namuose?

Išlaidos šildymui ir karštam vandeniui sudaro didžiąją dalį mokesčių už būstą. Šilumos energijos nuostolius pastate galime įvertinti taip: pro sienas prarandame apie 35%, pro langus – 37%, pro stogą – 15%, pro rūsio perdangą – 13% šilumos. Didžiausi šalto oro srautai į patalpą patenka pro nesandarius langus ir duris, todėl svarbu tinkamai juos izoliuoti.

Jeigu elektros vartojimą galite sumažinti racionaliai ją vartodami, šilumos vartojimas, deja, daugiausia priklauso nuo pastatų, kuriuose gyvename ar dirbame būklės. Todėl kompleksinis pastatų atnaujinimas, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas yra neabejotinai geriausias sprendimas, suteikiantis visas galimybes efektyviai vartoti šilumą ir gauti nuo 40 iki 60 proc. mažesnes sąskaitas. Tačiau, kol namas bus renovuotas, pasirinkite priemones, kurias įdiegus sąskaitos už šildymą sumažės nedaug, bet pagerės jūsų gyvenamo sąlygos.

Užsandarinkite langus. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos užsandarinkite silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą. Jei tinkamai sandarinti langai, būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio, skersvėjų ir gatvės triukšmo, o kambaryje temperatūra pakils. Vieną kartą metuose būtinai atlikite plastikinių langų reguliavimą, apkaustų tepimą, stiklo paketų keitimą dūžio atvejais, tarpinių atnaujinimą arba keitimą spec. medžiagomis.

Įstiklinkite balkonus. Jų stiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną, be to, pagerinama garso izoliacija. Balkonuose įrenkite medines grindis ir po jomis paklokite izoliacinės medžiagos sluoksnį.

Būsto šildomose patalpose už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus, kurie atspindi iki 90 % infraraudonųjų spindulių ir sąlygoja patalpos oro temperatūros padidėjimą 1 – 2ºC. Pritvirtinus lentyną virš radiatoriaus, šilto oro srautas nukryps į kambario vidų, užuot kilęs tiesiai iki lubų.

Didelių gabaritų baldus statykite prie išorinių sienų. Neužstatykite radiatorių baldais ir dekoratyvinėmis grotelėmis. Neuždenkite radiatorių užuolaidomis. Tai trukdo šilumai sklisti į kambarį o šilumos nuostoliai per langus padidėja iki 40 proc.

Patalpas vėdinkite kelis kartus per dieną pilnai atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką. Išeidami iš kambario uždarykite langus ir orlaides. Tai leis namuose palaikyti pastovią temperatūrą. Prieškambario, laiptinės ir kitų šaltų patalpų duris laikykite uždarytas.

Saulėtomis rudens/žiemos/pavasario dienomis atitraukite užuolaidas ir žaliuzes – leiskite saulės spinduliams apšviesti ir pašildyti Jūsų būstą.

Periodiškai valykite dulkes nuo šildymo radiatorių. Nepatariama ant radiatorių džiovinti skalbinius — išeikvojama šiluma ir atsiranda daug drėgmės.

Ventiliatorių virš viryklės naudokite tik gamindami valgį, nes jis ištraukia šilumą.

11. Kas reglamentuoja šildymo sezono pradžią ar pabaigą?

Šildymo sezono pradžią bei pabaigą reglamentuoja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Šildymo sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už +10 oC, ir baigti, kai ši temperatūra tris paras iš eilės yra aukštesnė už +10 oC.

Savivaldybės institucijos patvirtintuose sąrašuose numatytų įstaigų pastatų šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma Lazdijų rajono savivaldybės administracijos sprendimu. Kiti šilumos vartotojai turi teisę teisės aktuose nustatyta tvarka patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų higienos normų.

Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams nusprendus anksčiau pradėti arba vėliau baigti savo pastatų šildymą kitu laiku negu savivaldybės institucijos nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga, jie arba valdytojas ( bendrijos pirmininkas, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, pastato administratorius) apie savo sprendimą praneša šilumos tiekėjui, o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas duoda leidimą pastato savininkui, valdytojui sprendimą įgyvendinti, arba jeigu dėl objektyvių priežasčių nėra techninių galimybių, pateikia motyvuotą atsisakymą leisti pradėti pastato šildymą. Valdytojas teisės aktais nustatyta tvarka organizuoja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų sprendimų priėmimą dėl pastatų šildymo kitu laiku, negu nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga.
Šildymo sezono laikotarpiu butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytas higienos normas.

12. Ką daryti šildymo ar karšto vandens sistemų avarijos atveju?

Jeigu Jūsų daugiabučio gyvenamo namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas prižiūri UAB „Lazdijų šiluma“, apie avariją praneškite telefonais:

Lazdijuose, atsakingas asmuo M. Skripkauskas, tel. (8 318) 52743; 8 652 69060, poilsio bei švenčių dienomis, taip pat darbo dienomis po 17 ^oo val. – tel.(8 318) 51797.
Veisiejuose, atsakingas asmuo K. Valentukonis, tel. ( 8 318) 56671; 8 656 12595, poilsio bei švenčių dienomis, taip pat darbo dienomis po 17 ^oo val. – tel.(8 318) 56671.

13. Kas yra buto sąlyginis (šildomas) plotas?

Buto sąlyginis šildomas plotas, tai buto naudingasis ( šildomas) plotas, padidintas proporcingai tiek, kiek yra padidinta statinio projekte numatytų šildymo prietaisų galia. Kai prietaisų galia atitinka statinio projekte nustatytą galią, sąlyginis šildomas plotas ir naudingasis ( šildomas ) plotas sutampa.

Dėl duomenų trūkumo, šiuo metu skaičiuojant mokesčius už šiluminę energiją daugiabučiuose gyvenamuose namuose, laikoma, kad sąlyginis šildomas plotas atitinka naudingąjį plotą.

14. Ar gyventojų nesumokėti mokesčiai už šilumą neišdalinami likusiems daugiabučio gyvenamo namo butų savininkams?

Atsakymas vienareikšmiškas – tikrai ne. Jei šilumos tiekėjas visas vartotojų skolas išdalintų likusiems mokiems butų savininkams, tai jis išvis neturėtų jokių skolininkų. Deja, taip nėra. Gyventojai įmonei pastoviai skolingi keletą šimtų tūkstančių litų.

Šiluma, sunaudota pastate pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso parodymus, yra paskirstoma visiems daugiabučiame gyvenamajame name esantiems butams. Kiekvienas buto savininkas moka tik už jam priskirtą sunaudotos šilumos kiekį. Gyventojams, nesumokėjusiems mokesčių už ataskaitinį mėnesį, priskaičiuojama skola, nesumokėjus kitą mėnesį skola dar padidėja ir t.t.

UAB „Lazdijų šiluma“ atsakingi darbuotojai seka kiekvieno skolininko skolų dydį, teikia jiems įspėjimus, ruošia susitarimus dėl skolos sumokėjimo dalimis. Nepavykus susitarti, skolos išieškomos teisminiu keliu.

15. Ar gali du buto bendrasavininkai atskirai mokėti už šilumą už jiems priklausančias dalis, vienas- 1/3, kitas 2/3?

Taip, gali, jeigu butas padalintas teisiškai. Abu bendrasavininkai turi atvykti į UAB „Lazdijų šiluma“ ir, vadovaujantis registro pažymomis, sudaryti atskiras šilumos ir karšto vandens tiekimo (vartojimo ) sutartis. Tuomet mokesčiai už šilumą bus paskaičiuojami ir mokėjimo pranešimai bus išrašomi kiekvienam buto savininkui atskirai pagal sutartyse numatytas nuosavybės dalis.

16. Ar galima mokesčius už šilumą mokėti internetu?

Naudojantis internetinės bankininkystės sistema mokesčius už šilumą, karštą vandenį, daugiabučių gyvenamųjų namų vidaus sistemų priežiūrą galima mokėti Swedbank banke, AB Šiaulių banke atliekant mokėjimo pavedimą, Luminor Bank AS mokėjimo pavedimu ar pasirinkus Mokėjimai už paslaugas ar kokiam nors kitam banke, atliekant mokėjimo pavedimą..

17. Kur kreiptis vartotojui nepavykus išspręsti ginčo su šilumos ar sistemų priežiūros paslaugų tiekėju?

Ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų ar priežiūros paslaugų teikėjų, jei jų nepavyko išspręsti abipusiu susitarimu, neteismine tvarka nagrinėja šios valstybės ir savivaldybės institucijos:

Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą – dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo,energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo (www.regula.lt);
Savivaldybės vykdomoji institucija – dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl administracinę priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimų bei šios priežiūros atlikimo tvarkos. Vartotojas turi teisę kreiptis į vietos savivaldos instituciją (http://www.lazdijai.lt/);
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – dėl šilumos energijos pirkimo – pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo ir kitose numatytose valstybinės vartotojų teisių apsaugos srityje (www.vvtat.lt).

18. Ar šilumos tiekėjas suinteresuotas gauti kuo daugiau pajamų bei pelno?

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama šilumos tiekėjams šilumos bazines kainas (3–5 metams), nustato būtinąsias šilumos tiekimo sąnaudas: darbo užmokesčio, socialinio draudimo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, gamybos ir perdavimo įrenginių remonto, turto eksploatavimo sąnaudas, mokesčių, bei kitas šilumai pagaminti ir patiekti vartotojams būtinas sąnaudas. Šios sąnaudos yra sąlyginai pastovios, t. y. jas šilumos tiekėjai patiria nepriklausomai nuo to, kiek šilumos pagamina ir parduoda vartotojams. Pabrėžtina, kad metinė pastoviųjų sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, yra fiksuotas dydis. Nustatant vieno energijos vieneto kainą, metinė pastoviųjų sąnaudų suma yra dalijama iš prognozuojamo realizuoti šilumos energijos kiekio.

Realizuotos šilumos energijos kiekis priklauso nuo keleto veiksnių, įskaitant lauko temperatūrą, vėjuotumą, vartotojų skaičių (ypač didžiųjų vartotojų) ir vartojimo intensyvumą. Todėl prognozuotas šilumos energijos realizacijos kiekis dažniausiai nesutampa su faktiniu šilumos energijos realizacijos kiekiu.

Atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų šilumos tiekėjo sąnaudų suma yra fiksuota (metų laikotarpiui) ir žinoma prieš prasidedant ataskaitiniam laikotarpiui, o faktinė realizuoto šilumos energijos kiekio apimtis yra žinoma jau pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, Šilumos kainų nustatymo metodikoje yra numatytas realizuotos šilumos kiekio pokyčio koregavimo koeficientas. Šio koeficiento naudojimas užtikrina, kad vartotojai nepermokėtų, jei faktinis realizuotos šilumos kiekis yra didesnis nei buvo prognozuota, ir kad šilumos tiekėjai padengtų nustatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis nei buvo prognozuota. Taigi, jei praėjusį ataskaitinį laikotarpį šilumos energijos buvo realizuota daugiau nei prognozuota, ir šilumos tiekėjas dėl to turėjo daugiau pajamų, šia papildoma pajamų suma yra mažinama šilumos tiekėjo per ateinantį laikotarpį dengtinų metinių sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, t. y. atitinkama dalimi mažinama ateinančio laikotarpio šilumos energijos kaina.

Apibendrinant konstatuotina, kad šiuo metu taikoma šilumos energijos kainodaros sistema užtikrina, kad šilumos tiekėjo pelnas nepriklauso nuo realizuoto šilumos energijos kiekio. Kasmetinė šilumos energijos kainų perskaičiavimo procedūra užtikrina, kad šilumos tiekėjo realizacijai viršijus prognozuotą apimtį ir dėl to gavus papildomų pajamų, atitinkama apimtimi yra sumažinama šilumos energijos kaina ateinančiam laikotarpiui.

(Paruošta pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išaiškinimą)