Informacija gyventojams

sausio 13, 2019

Informacija gyventojams

Mokėjimo pranešimo pavyzdys
Informacija gyventojams dėl karšto vandens skaitiklių rodmenų deklaravimo

UAB „LAZDIJŲ ŠILUMA“ informuoja

Gyventojai, karšto vandens vartotojai, sunaudotus karšto vandens kiekius pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis privalo deklaruoti kiekvieną mėnesį, apmokėdami sąskaitas už karštą vandenį. Vadovaujantis 2010 m. spalio 25 d. LR Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) ir, siekiant tiksliau paskirstyti gyvenamajame name suvartotą šilumos kiekį, informuojame apie pasikeitimus, kurie yra aktualūs daugiabučių namų savininkams.

Pagal 171.5 Taisyklių punktą, vartotojams, nepranešus karšto vandens tiekėjui butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenų iki sutartyje nurodyto termino, suvartoto karšto vandens kiekiai už ataskaitinį laikotarpį nustatomi pagal karšto vandens suvartojimo normą, kuri yra 92 litrai per parą vienam gyventojui ( vidutiniškai 2,76 kub. metro vienam gyventojui per mėnesį). Skaičiuojant pagal normas, žmonių skaičius nustatomas pagal faktiškai gyvenančių žmonių skaičių arba pagal deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų skaičių. Vartotojams vėliau nei iki paskutinės mėnesio dienos pranešus apskaitos prietaiso rodmenis, suvartoto karšto vandens kiekis bus perskaičiuojamas kitą mėnesį pagal deklaruotus prietaiso rodmenis, tačiau ne daugiau kaip už 3 mėnesius iš eilės. Vartotojai, kurie žino, kad išvyks ar nebus namuose ilgiau nei 3 mėnesius ir karšto vandens nenaudos, taip pat tie, kurie gyvena, tačiau nenaudoja karšto vandens, nes turi įsirengę elektrinius šildytuvus, apie tai turi informuoti karšto vandens tiekėją raštiškai. Tokiu atveju karšto vandens sunaudojimas pagal normatyvus nebus skaičiuojamas gyventojo prašyme nurodytam laikotarpiui. Pažymėtina, kad vartotojo išvykimas ilgesniam laikui neatleidžia jo nuo prievolės kas mėnesį mokėti už bute sunaudotą šilumą šildymui ir karšto vandens cirkuliacijai.
Jei gyventojai sunaudojo mažiau nei 1 kub. metrą karšto vandens, jie privalo pranešti karšto vandens skaitiklio rodmenis vieno skaičiaus po kablelio tikslumu, pvz., 4,1 kub. m. 4,5 kub. m ar 4,8 kub. m. Gyventojams nedeklaravus karšto vandens sunaudojimo ar jo nenaudojimo, vandens kiekis bus skaičiuojamas pagal normatyvus. Parodymus galima deklaruoti tais pačiais gyventojams priimtinais būdais: užpildant atitinkamas grafas mokėjimo pranešimuose, internetinės bankininkystės mokėjimo formose ar paskambinus pranešimuose nurodytais telefonais.

Jei gyventojas laiku nedeklaruoja karšto vandens skaitiklių rodmenų, tai vadovaujantis 227.4 Taisyklų punktu, karšto vandens tiekėjas turi teisę atlikti rodmenų nuskaitymą savininkams priklausančiose patalpose. Karšto vandens vartotojai šiuo atveju privalo apmokėti sąnaudas, susijusias su atliktu darbu. 2010 m. kovo 1 d. UAB „Lazdijų šiluma“ direktoriaus įsakymu Nr. 12 patvirtintas rodmenų nuskaitymo mokestis yra 6,68 Lt ( be PVM).
Rodmenų deklaruoti nereikia Lazdijų daugiabučio gyvenamo namo, esančio adresu Dzūkų g. 15 gyventojams, kurių butuose sumontuoti nuotolinio karšto vandens skaitiklių nuskaitymo įrenginiai. 

Informacija apie šilumą sunaudotą šildymui ir karštam vandeniui

Trumpa informacija apie šilumą šildymui ir karštam vandeniui

Šiluma – labiausiai paplitusi energijos rūšis. Ji naudojama nuo neatmenamų laikų. Pradžioje tai buvo saulės šiluma, vėliau žmogus išmoko naudotis ugnimi, šiuo metu pagrindinis šilumos energijos šaltinis yra organinio kuro deginimas. Fizikinis šilumos apibrėžimas – medžiagos mikrodalelių (molekulių, atomų) netvarkingas judėjimas. Šilumą apibūdina kūno temperatūra. Energinė šilumos charakteristika yra šilumos kiekis, kurios vienetas SI sistemoje – džaulis (J). Praktikoje dažniau vartojamas išvestinis vienetas – kilovatvalandė (1 kWh = 3 600 kJ). Apytikriai tiek šilumos pakanka 20 litrų šalto vandens pašildyti nuo 10 iki 50 C°.
Tam, kad pagaminti 1 kWh centralizuotai tiekiamos šilumos Lietuvoje, reikia sudeginti apie 100 gramų kuro (skaičiuojant naftos ekvivalentu). Nuo 1996 m. iki 2009 m. šis rodiklis sumažėjo nuo 101, 70 iki 97,70 gramų kuro naftos ekvivalento.
Šildymas – tam tikros oro temperatūros palaikymas patalpoje šaltuoju metų laiku. Iš patalpos per atitvaras išorės orui perduodamus šilumos nuostolius kompensuoja šildymo sistema.
Šildymo sezoną rekomenduojama pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už +10 ºC. Dabartiniu metu Lietuvoje šildymo sezonas prasideda apie spalio 15 d. ir baigiasi apie balandžio 15 d. (penki pilni mėnesiai – lapkritis, gruodis, sausis, vasaris, kovas ir du nepilni mėnesiai – spalis ir balandis) . Šiuo laikotarpiu vidutinė lauko oro temperatūra yra apie 00C.

Šilumos kaina – tai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatyta šilumos vienos kilovatvalandės kaina (ct/kWh) šilumos tiekimo bendrovėms, vadovaujantis „Šilumos kainų nustatymo metodika“ (2010/2011 m. šildymo sezono vidutinė prognozuojama šilumos kaina apie 23,0 ct/kWh (su 9 % PVM).
Šilumos tiekimo būdai – centralizuotas ir individualus. Centralizuotas šilumos tiekimas (CŠT) – kai šilumos gamybos šaltiniuose (kogeneracinėse elektrinėse, katilinėse) pagaminta šiluma į pastatus tiekiama šilumos perdavimo tinklu. Individualus – kai šiluma gaminama pastate įrengtuose šildymo įrenginiuose. Šiuo metu CŠT ir individualus šildymas Lietuvoje apima maždaug po 50 proc. Panašus santykis yra ir kaimyninėse Skandinavijos šalyse, kitose Baltijos valstybėse, Lenkijoje, Čekijoje ir kt. Tiek centralizuotas tiek individualus šildymas gali būti skirstomas pagal naudojamą kurą ar kitą pirminę energiją (dujinis, skystas ar kietas organinis kuras, elektros, saulės, geoterminė energija, ir kt.), pagal pagamintos šilumos transportavimo būdą (vandeninis, garinis, orinis, spindulinis) ir pagal šildymo prietaisus (radiatorinis, grindinis, plokštinis). Centralizuotu būdu aprūpinant Lietuvos daugiabučių vartotojus šiluma, pastatuose naudojama tik vandeninė priverstinės cirkuliacijos šildymo sistema.
Centralizuotai patiekta šiluma vartotojams yra apskaitoma daugiabučių namų ir kitų pastatų įvaduose įrengtais atsiskaitomaisiais šilumos apskaitos prietaisais, kurie parodo, kiek ataskaitiniu laikotarpiu visas namas suvartojo šilumos šildymui, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai). Pastate suvartotas šilumos kiekis patalpų šildymui (kWh) dalinamas iš pastato bendrojo naudingojo ploto (m2) ir nustatomas suvartotos šilumos kiekis 1 m2 ploto šildymui (kWh/m2).

Pavyzdys: 145 butų (7550 m2 ploto) daugiabutis namas Vilniuje suvartojo 128350 kWh šilumos šildymui per mėnesį: 128350 (kWh)/7550 (m2) = 17 kWh/m2 per mėnesį (pagal šilumos suvartojimą priskiriamas II kategorijai).

Šilumos suvartojimą daugiabučių namų ir kitų pastatų šildymui apsprendžia tų pastatų būklė. Lietuvoje daugiabučiai pagal suvartojamą šilumos kiekį sąlyginai skirstomi į IV kategorijas:

Pavyzdys: 2010/2011 m. šildymo sezono metu vidutiniškai labiausiai paplitusio 60 m2 ploto III kategorijos buto šildymas neapšiltintame 1959-1992 m. statybos laikotarpio daugiabučiame name kainuoja:
• Per vieną pilną mėnesį: ~25 (kWh/m2)1 x 60 m2 x 23,0 (ct/kWh) = 345 Lt/mėn.
1- 25 (kWh/m2) – tai vidutinis šilumos suvartojimas per penkis pilnus mėnesius. Atskirais mėnesiais šilumos suvartojama skirtingai, priklausomai nuo šildymo trukmės per mėnesį bei lauko oro temperatūros. Spalį suvartojama ~10 kWh/m2 (~138 Lt/mėn.), lapkritį ~20 kWh/m2 (~276 Lt/mėn.), gruodį ~26 kWh/m2 (~359 Lt/mėn.), sausį ~33 kWh/m2 (~455 Lt/mėn.), vasarį ~27 kWh/m2 (~373 Lt/mėn.), kovą ~18 kWh/m2 (~248 Lt/mėn.), balandį ~7 kWh/m2 (~97 Lt/mėn.).

Gyventojams, norintiems sumažinti mokėjimų naštą atsiskaitant už šilumą tik šildymo sezono metu, šilumos tiekimo įmonės siūlo šiuos mokėjimus išdėstyti tolygiai visų metų bėgyje. Tokiu būdu vietoj 345 Lt/mėn. (tik šildymo sezono metu), galima mokėti apie 173 Lt/mėn. mokant kiekvieną metų mėnesį. Tokiu principu atsiskaito daugumos Europos Sąjungos šalių gyventojai.

Norint iš esmės sumažinti Lietuvos gyventojų mokėjimus už šilumą, būtina įgyvendinti du pagrindinius projektus:
1. Pervesti šilumos gamybos šaltinius nuo brangaus importuojamo iškastinio kuro (gamtinių dujų ir naftos produktų) prie daug pigesnio vietinio biokuro;
2. Atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius gyvenamuosius namus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą;

Atnaujinus (modernizavus) daugiabutį gyvenamąjį namą ir šilumos gamybai naudojant vietinį biokurą, mokėjimai už šilumą gyventojams sumažėtų nuo ~345 Lt/but./mėn. iki ~110 Lt/but./mėn. Būtent tiek dabar moka naujai pastatytų ir atnaujintų (modernizuotų) Lietuvos daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai.

Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) 1 m2 kaina yra apie 300 Lt.

Karštas vanduo – geriamasis vanduo, pašildytas iki higienos normomis nustatytos temperatūros.

Tam, kad iš karšto vandens čiaupo bet kuriuo metu tekėtų reikiamos temperatūros karštas vanduo, šaltas geriamasis vanduo turi būti pašildytas ir namo vidaus vamzdynuose pastoviai turi būti palaikoma cirkuliacija. Daugiabučio namo karšto vandens cirkuliaciniame kontūre be karšto vandens vamzdynų yra pajungti ir vonių patalpose esantys rankšluosčių džiovintuvai („gyvatukai“), kuriais cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda šilumos dalį, reikalingą vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui.

Lietuva viena iš nedaugelio Europos šalių, naudojanti buities reikmėms vien tik požeminį vandenį, kurio vidutinė metinė temperatūra yra apie +8oC. Karštas vanduo į gyvenamąsias patalpas patiekiamas +50oC temperatūros. Vieno kubinio metro vandens pašildymui nuo 8oC iki 50oC reikia sunaudoti 51 kWh šilumos.

Pavyzdys: 2010/2011 m. šildymo sezonui vidutinė 1 m3 vandens pašildymo kaina Lietuvoje:
51 (kWh) x 23,0 (šilumos kaina (ct/kWh)) = 11,73 Lt/m3 (su PVM)

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką gyventojai už karštą vandenį moka:
Karšto vandens vidutinė kaina su karšto vandens tiekėju (ŠTVT nurodytas 1-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas): geriamojo vandens ir šilumos (šalto geriamojo vandens pašildymui) kaina didinama iki 10% (4,71 x 1,10+11,73 x 1,10=18,08 Lt/m3) + karšto vandens tiekėjo 5-6% pelno marža (18,08 x 0,055=1,00 Lt/m3) = 19,08 Lt/m3;
Karšto vandens vidutinė kaina be tarpininko – karšto vandens tiekėjo, buitinių vartotojų sutarimu šiluma ir geriamas vanduo perkamas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje leidžiamu būdu) namo įvade (ŠTVT nurodytas 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas): šalto geriamo vandens vidutinė kaina Lietuvoje (įvertinus skirtumą tarp įvadinio ir butų skaitiklių deklaruotų rodmenų sumos – vidutiniškai šalyje 20% arba 1,2 karto daugiau) su PVM (4,71 Lt/m3 x 1,2=5,65 Lt/m3) + šiluma, šalto geriamojo vandens pašildymui (11,73 Lt/m3) = 17,38 Lt/m3.
Karšto vandens vidutinė kaina be tarpininko – karšto vandens tiekėjo (kai šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamas vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo pagal butuose įrengtų geriamojo vandens skaitiklių rodmenų ataskaitas (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas): šalto geriamo vandens vidutinė kaina Lietuvoje su PVM (4,71 Lt/m3) + šiluma, šalto geriamojo vandens pašildymui (11,73 Lt/m3) = 16,44 Lt/m3;

Šilumos tiekimo įmonės kiekvieną mėnesį pateikia butams sąskaitas už šilumą, suvartotą šildymui ir karšto vandens ruošimui. Ypač svarbu sąskaitose atkreipti dėmesį į suvartotą šilumos kiekį (kWh) buto šildymui, kuris atspindi daugiabučio namo būklę ir atitinkamai mokėjimų už šilumą dydį.

Šiluma Jūsų namams...

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą dėl jų naudojimo. Daugiau informacijos

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close