Vartotojų švietimas ir konsultavimas

sausio 13, 2019

Vartotojų švietimas ir konsultavimas

Apie mažają renovaciją (2020)

     Didžioji dalis Lazdijų rajono daugiabučių pastatytų prieš 30-40 metų, bet dar nerenovuotų, šilumos sunaudojimo atžvilgiu yra netaupūs dėl dviejų pagrindinių priežasčių:

  1. Pastatų sienų, stogo, langų, durų šilumos varža yra maža, todėl didelė dalis šilumos energijos paprasčiausiai prasiskverbia į lauką.
  2. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos yra nesubalansuotos, dalis pastato patalpų šyla per mažai, o kitą dalis per daug. Be to, dėl šildymo sistemos netobulumo, nėra jokios galimybės buto savininkui pačiam reguliuoti šilumos sunaudojimą savo bute.

Geriausia būtų atlikti kompleksinę pastato renovaciją, tada dėl apšiltintų sienų, stogo, pamatų ir dėl pakeistų langų ir durų apie 2 kartus sumažintumėte šilumos suvartojimą ir mokėjimus už šildymą. Kompleksinės renovacijos metu taip pat būtų sutvarkyta ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos. Tačiau atlikti tokią kompleksinę pastato renovaciją yra gana brangu. Daug pigesnis variantas yra be pastato statybinių konstrukcijų apšiltinimo atlikti tik šildymo ar karšto vandens sistemų rekonstrukciją (vadinamoji „mažoji renovacija“).

Kad sutvarkyti pastato šildymo sistemą reikia, keičiant ar nekeičiant sistemos vamzdynų ir radiatorių, ant kiekvieno pastato šildymo stovo sumontuoti balansinius ventilius, prie šildymo prietaisų (radiatorių) sumontuoti termostatinius ventilius ir šilumos apskaitai ant radiatorių sumontuoti šilumos daliklius. Pastato karšto vandens sistemos renovacija apima jos subalansavimą.

Termofikacinis vanduo gana sudėtingoje pastato šildymo sistemoje visada teka lengviausiu keliu. Jei pastato šildymo sistemoje nėra reguliavimo įrangos (balansinių ventilių), greičiausiai jis pasiekia artimiausius radiatorius ir sunkiau teka į tolimiausius pastato taškus, todėl butuose, esančiuose arčiau šilumos punkto būna  labai šilta, o tolimesniuose – vėsu. Įrengus balansinius ventilius ant visų pastato šildymo sistemos stovų ir atitinkamai sureguliavus pagal projektuotojų paruoštą balansavimo protokolą, jie palaiko pastovų cirkuliuojantį vandens srautą kiekviename šildymo sistemos stove nepriklausomai nuo jo vietos pastate. Kiekvienas balansinis ventilis veikia kaip reguliuojanti armatūra ir automatiškai atsidaro ar užsidaro pagal to šildymo sistemos stovo šilumos poreikį. Balansinių ventilių įrengimas nekainuoja brangiai, o nauda akivaizdi. Šilumos sureguliavimas (subalansavimas) – pats lengviausias būdas energijai taupyti. Specialistų paskaičiuota, kad sureguliavus (subalansavus) pastato šildymo sistemą galima sutaupyti iki 10 procentų pastato sunaudojamos šilumos energijos.

Termostatiniai ventiliai su termostatais yra skirti patalpų šildymo intensyvumui reguliuoti, jie reaguoja į patalpos temperatūrą ir priklausomai nuo jos pokyčių didina arba mažina termofikacinio vandens srautą į radiatorių be žmogaus įsikišimo. Reguliuojant termostatą, galima nustatyti pageidaujamą kambario temperatūrą. Termostatiniai ventiliai turi skalę, kurios reikšmės pažymėtos skaičiais, pagal kuriuos galima nustatyti pageidaujamą patalpos temperatūrą (paprastai termostatinių ventilių veikimas nustatomas gamykloje patalpos reguliavimo nuo 180 C iki 220 C diapozone). Patalpoje pasiekus nustatytą temperatūrą termostatinis ventilis automatiškai užsidaro ir radiatorius nebešyla – tokiu būdu taupoma šilumos energija. Kai laisva šiluma išsisklaido, kambarys atvėsta, termostatas automatiškai atsidaro ir radiatorius vėl pradeda šilti. Termostatinio ventilio su termostatu pagalba yra automatiškai palaikoma norima temperatūra, išvengiama patalpų perkaitinimo ar nereikalingo energijos naudojimo. Yra teigiama, kad vienas perkaitinimo laipsnis – tai apytiksliai 5 procentais didesnis šilumos sunaudojimas. Šildymo sistema, reguliuojama termostatiniais ventiliais, pasiekia apie 20 procentų šilumos energijos ekonomiją.

Šilumos dalikliai leidžia pastato butų gyventojams atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal bute sumontuotų daliklių duomenis, tai yra už kiekviename bute sunaudotą šilumą. Pritvirtintas prie radiatoriaus daliklis, šylant radiatoriui, nustato išskiriamos šilumos kiekį pagal prietaiso paviršiaus temperatūrą. Prietaisas kaupiamus duomenis periodiškai perduoda į namo laiptinėje įrengtą tarpinę stotelę, po to į šilumos punkte esantį duomenų surinkimo bloką. Jame gauta informacija apdorojama ir daugiabučiame name suvartotas bendras šilumos energijos kiekis paskirstomas atskiriems butams, atsižvelgiant į daliklių duomenis. Elektroninis šilumos daliklis susideda iš mikroprocesoriaus, akumuliatoriaus bei radiatoriaus paviršiaus ir patalpos oro temperatūros matavimo jutiklių. Radiatoriaus atiduotas šilumos kiekis integruojamas ir išsaugomas šilumos daliklio atmintyje, o vėliau nuskaitomas distanciniu būdu ir perduodami į specialų duomenų kaupiklį. Tiesiogiai arba nuotoliniu būdu prisijungus prie duomenų kaupiklio, kompiuteriu yra apdorojami sukaupti duomenys ir pagal kiekvieno šilumos daliklio rodmenis per mėnesį apskaičiuojami kiekvieno radiatoriaus butuose atiduoti šilumos kiekiai. Pagal tai yra išrašomos sąskaitos namo gyventojams. Šilumos pasidalinimas priklauso nuo pastato savininkų susitarto metodo. Tipiniais atvejais pasirenkama, kad 70 % name sunaudotos šilumos dalinama pagal šilumos daliklių duomenis, o 30 % proporcingai kiekvieno buto plotui.

Teigiamą postūmį atlikti pastato „mažąją renovaciją“ davė neseniai šalies politikų priimti sprendimai dėl valstybės paramos pastato šilumos punkto ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų renovacijos. Seimas 2019 metais priėmė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2020 m. sausio 1 d. sudaroma galimybė valstybės lėšomis remti vadinamąją „mažąją daugiabučių renovaciją“, kai atskirai modernizuojamas tik gyvenamojo pastato šilumos punktas ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos. Pagal Seimo priimtas naujas nuostatas valstybės parama teikiama kompensuojant 30 procentų priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant šildymo stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (arba) termostatinius ventilius.

Nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. liepos 01 d. Būsto energijos taupymo agentūra (betalt.lt) priima paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Pagal šį kvietimą planuojantiems diegti energinio efektyvumo didinimo priemones numatyta 30 procentų valstybės parama. Remiamos priemonės:

  1. Elevatorinių šilumos punktų keitimas į naujus automatizuotus šilumos punktus ar senų susidėvėjusių automatinių šilumos punktų atnaujinimas, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.
  2. Atskiro šilumos punkto daugiabučiame name įrengimas, įskaitant balansinių ventilių ant šildymo ir karšto vandens stovų įrengimą.
  3. Šildymo sistemos pertvarkymas ar keitimas (įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir (ar) vamzdynų izoliavimą, balansinių ventilių rengimą)
  4. Individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas ir (ar) išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas
  5. Karšto vandens sistemos pertvarkymas, susijusių elementų keitimas (rankšluosčių džiovintuvų ir kt., įskaitant vamzdynų keitimą ir (ar) izoliavimą).

       Neretai to paties pastato gyventojai skundžiasi, jog vieni gyvena pernelyg karštai ir priversti atverti langus, o kitų butuose yra pernelyg vėsu. Tai – daugelio senos statybos daugiabučių namų problema, jos priežastis – seni, be šiuolaikinių šilumos reguliavimo įtaisų daugiabučių šilumos punktai bei išbalansuotos pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos. Šie trūkumai paprastai lemia ir dideles sąskaitas už šilumą. Papildomi radiatoriai – išbalansuota daugiabučio šildymo sistema. Dėl savavališkai daugiabutyje atlikto šildymo ar karšto vandens sistemos pertvarkymo, kai bute sumontuojami neatitinkantys projekto ir per didelės šilumos galios radiatoriai ar voniose įrengiamas grindinis šildymas arba žymiai didesnis vonios šildytuvas (gyvatukas), išderinama namo sistema, o šiluma pasiskirsto netolygiai.

     Dar didesnes sutaupymo galimybes suteikia esamos šildymo sistemos perdarymas į kolektorinę sistemą – šiuo atveju kiekviename bute atsirastų sava šildymo sistema su individualiu šilumos apskaitos prietaisu (skaitikliu).

Praktika rodo, kad įgyvendinus „mažąją renovaciją” vidutiniškai sutaupoma apie 20 proc. šilumos energijos.

Taip pat valstybės parama pagal „mažąją renovaciją“ bus skiriama ir tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kita.

     Pagrindiniai specialistų rekomenduojami mažosios renovacijos darbai:

  1.  specialistų nuomone, vienas iš pagrindinių darbų turėtų būti šildymo sistemos balansavimas įrengiant automatinius balansavimo ventilius. Kai sistema subalansuota, šilumnešio srautas visuose stovuose tolygus, o tai reiškia, jog radiatoriai šyla tolygiai, šiluma pasiskirto vienodai,
  2.  kita efektyvi šilumos taupymo priemonė – automatinis karšto vandens temperatūros reguliavimas ir palaikymas stovuose. Tai reiškia, jog į visus butus tiekiamas vienodos temperatūros vanduo. Tai gali taupyti iki 20 proc. šilumos energijos karštam vandeniui šildyti,
  3.  gyventojams itin patraukli yra patalpų temperatūros reguliavimo galimybė. Ji galima sumontavus termostatus ant radiatorių, temperatūrą galima reguliuoti 16-23 laipsnių ribose. Termostatai itin patogūs, kad galima nustatyti skirtingą temperatūrą atskiruose kambariuose,
  4.  šilumos dalikliai. Butų šilumos energijos, karšto vandens skaitiklius, termoreguliatorius ir šilumos daliklius galima prijungti prie duomenų surinkimo sistemos bei kaupti jų archyvą. Skaitiklių rodmenys surenkami nuotoliniu būdu, juos perduodant radijo bangomis arba internetu, todėl nereikia užsukti į gyventojų butus.
Apie šilumos taupymą (2019 m.)

Dažnai klausiame: ką reikia daryti, kad pavyktų sutaupyti šildant daugiabučio pastato butą ar kitos paskirties pastato patalpas ? Tam yra keli laiko patikrinti būdai!
     Patalpų temperatūrą reguliuokite, atsižvelgdami į jų paskirtį ir paros laiką. Ne visuose pastato kambariuose praleidžiate tiek pat laiko. Pagalbinėse patalpose nebūtina palaikyti tokią pačią temperatūrą, kaip tose patalpose, kuriose nuolat būname. Priklausomai nuo pastato konstrukcijos, reikia išskirti „dieninę“ ir „naktinę“ temperatūrą ir nepamiršti, kad optimali temperatūra miegoti yra 18 laipsnių. Atostogų metu ar išvykus ilgesniam laikui nėra reikalo savo bute ar kitose patalpose palaikyti aukštą temperatūrą, ją ramiai galite sumažinti iki nustatytos minimalios. Tai padės sumažinti šilumos sąnaudas ir, priklausomai nuo to, kiek laiko būsite išvykę, bent keliais procentais sumažinsite energijos sąnaudas ir tuo pačiu sutaupysite pinigų. Žvelgiant į bendrą eksploatacinių išlaidų už šilumos energiją struktūrą, tokie sprendimai gali atrodyti mažareikšmiai. Vis dėlto, reguliuodami patalpų temperatūrą, galite sutaupyti 10 procentų sunaudojamos šiluminės energijos, o specialistų nuomone, temperatūros sumažinimas patalpoje tik 1 laipsniu šilumos sąnaudas per šildymo sezoną gali sumažinti 6 procentais. Šiuo metu dalis Lazdijų rajono gyventojų gyvena renovuotuose pastatuose, kuriuose sutvarkytos šildymo sistemos, tai yra ant šildymo sistemos stovų sumontuoti balansiniai ventiliai, prie radiatorių įrengti termostatiniai ventiliai, šios priemonės leidžia reguliuoti patalpų temperatūrą pagal asmeninius norus nuo 18 iki 23 laipsnių.
Protingai vėdinkite patalpas. Patalpų vėdinimas yra svarbus siekiant išlaikyti tinkamą patalpų mikroklimatą, nes sumažėja drėgmės kaupimosi, pelėsių ir grybelio atsiradimo ant vidaus paviršių pavojus, o gyventojai papildomai saugomi nuo alergijos ir kitų kvėpavimo takų ligų. Kita vertus, reikia žinoti, kaip vėdinti, kad šiluma nebūtų švaistoma be reikalo. Visų pirma, vėdinimo metu prisukite radiatorių termostatinius ventilius (jeigu jie  sumontuoti) – dėl per langą ateinančio šalto oro radiatoriai yra linkę stipriau įkaisti. Antra, patalpos nevėdinkite per ilgai: optimali trukmė yra maždaug 3–5 minutės. Geriau vėdinti dažniau ir trumpiau, o ne vieną kartą ilgai. Nepamirškite, kad langą reikia atverti plačiai ir nedaryti skersvėjo.
Visiškai atidenkite radiatorius. Būtinai atidenkite visus patalpose esančius radiatorius. Kai jie uždengti, patalpoje sulėtėja šilumos mainai ir kad optimaliai sušildytų patalpą, radiatoriai turi stipriau įkaisti. Nepamirškite, kad visus patalpoje esančius baldus ir daiktus reikia atitraukti ne mažesniu kaip 10 centimetrų atstumu nuo radiatoriaus. Jeigu jie stovės arčiau, radiatoriai turės išskirti maždaug 10 procentų daugiau šilumos. Šildomose patalpose turėtų būti sudarytos sąlygos laisvai judėti orui.
Už radiatorių sumontuokite ekranus. Kad radiatoriaus efektyvumas būtų dar didesnis, galite įrengti specialius aliuminio folijos ekranus, kurie šilumos įrenginių spinduliuojamą šilumą atspindės į patalpą. Tokius gaminius, kurie taip pat vadinami radiatorių kilimėliais, galite įsigyti statybinių prekių parduotuvėse. Tai padarius, siena sugers mažiau šilumos ir sumažės nuostoliai per ją, o tai padės sutaupyti iki 5 procentų šiluminės energijos.
Tikrinkite radiatorius. Jeigu pastebėsite, kad radiatorius netolygiai atiduoda šilumą (jo viršus šaltesnis nei apačia), tai reiškia, kad jis užpildytas neteisingai. Į radiatorių leidžiant vandenį, oras iš jo turi būti išstumtas, tačiau dažnai tam tikra oro dalis lieka viduje ir dėl to girdimi triukšmai, burbuliavimas ir panašiai. Tam reikia iš radiatoriaus išleisti orą. Kartais gali būti ir taip, kad senasis radiatorius užkalkėjęs ir dėl to šyla netolygiai, todėl gal verta ji pakeisti nauju efektyvesniu. Tuomet šiltas oras galės nuo viso radiatoriaus paviršiaus tolygiai sklisti į patalpą.
Užsandarinkite ar sureguliuokite duris ir langus. Per nesandarias duris ir langus dėl patenkančio į patalpą šalto oro prarandama daug šilumos, o gausių kritulių atveju gali patekti ir drėgmė. Jeigu atsistoję prie lango ir prie plyšio priglaudę ranką, pajusite temperatūros skirtumą, tai reikš, kad yra nesandaru ir būtina reguliuoti lango ar durų varčią arba ją sandarinti. Sandarinimui yra skirtos tarpinės ar juostos.
Uždarykite buto ar pastato kambarių duris. Tai vienas iš paprasčiausių būdų taupyti šildymui reikalingą energiją. Kai lauke šalta, verta uždaryti duris tarp kambarių; tada radiatoriai neturės papildomai šildyti, pavyzdžiui, koridoriaus ar prieškambario. Taip pat, uždarius patalpos duris, ji apsaugoma nuo šalto oro, kuris, vėdinant kitas patalpas, per langus ateina iš lauko.

Jeigu pastatas yra nerenovuotas atlikite pastato išorinių konstrukcijų šiltinimą. Rudens ir žiemos sezonų metu pastatai daugiausia šilumos praranda per išorines atitvaras. Daugiausia šilumos iš pastatų prarandama per išorines sienas ir stogą, o dalis ir per grindis. Jeigu namas nešiltintas, apšiltintas nepakankamai arba susidaro vadinamieji šilumos tilteliai, tai šiluma iš namo dingsta nepastebimai, o su ja kartu išgaruoja ir mūsų pinigai. Tada nepadės ir geriausia šildymo sistema, nes reikės tiekti tiek energijos, kiek reikalaus energetinis namo poreikis. Apšiltintas pastatas tinkamai apsaugos namą nuo perkaitimo vasaros metu ir šiluma neišeis iš patalpų žiemos periodu. Modernizuokite šildymo sistemą. Namo renovacijos metu neužtenka jį apšiltinti, bet reikia numatyti ir šildymo sistemos atnaujinimą. Tai padarę, padidinsite šildymo sistemos efektyvumą ir sumažinsite šilumos nuostolius. Atnaujindami sistemą, visų pirma patikrinkite visus vamzdžius – jų pralaidumą (jeigu jie užsikišę, juos reikia praplauti) bei izoliaciją (ar ji nepažeista ir sumažina šilumos nuostolius) – iki pačių mažiausių. Norėdami padidinti šildymo sistemos efektyvumą galite sumontuoti balansinius ventilius, termostatinius ventilius ir šilumos daliklius prie radiatorių.

 

Šilumos suvartotjimo daugiabučiuose gyvenamuose namuose lyginamoji analizė
Šilumos suvartojimo per 2018-2019 m. šildymo sezoną palyginamoji analizė
Kaip sutaupyti sumontuojant termostatinius ventilius šildymo sistemoje

Pirmame straipsnyje skaitytojus supažindinome su vienu iš būdų sutaupyti už patalpų šildymą. Tai šilumos sistemos sureguliavimas (subalansavimas) – automatinių balansuojančių ventilių įrengimas ant visų pastato šildymo sistemos stovų. Šilumos sistemos subalansavimas išlygina cirkuliuojantį termofikacinio vandens srautą visuose pastato šildymo sistemos stovuose, subalansuoja šilumos paskirstymą tarp stovų. Šilumos sistemos subalansavimas kainuoja palyginti nedaug, o nauda akivaizdi. Balansuojant vien tik šildymo sistemos stovus, užtikrinamas visų stovų tarpusavio hidraulinis balansas ir išsprendžiama problema, kai vieni stovai šyla, o kiti – ne. Tačiau, kai balansuojami tik stovai, susidaro situacija, kad stovai bus subalansuoti, o šildymo prietaisai, tai yra radiatoriai – nesubalansuoti. Kad išspręsti šią problemą prie kiekvieno radiatoriaus rekomenduojama sumontuoti termostatinius ventilius su termostatais.

Šiame straipsnyje pabandysime panagrinėti termostatinių ventilių su termostatais įrengimo prie šildymo radiatorių privalumus, nes tai yra vienas iš būdų sutaupyti ir bereikalingai neeikvoti brangios šilumos energijos.

Termostato ventilis su termostatu yra skirtas patalpų šildymo intensyvumui reguliuoti. Jis reaguoja į patalpos temperatūrą ir priklausomai nuo jos pokyčių didina arba mažina termofikacinio vandens srautą į radiatorių. Reguliuojant termostatą, galima nustatyti pageidaujamą patalpos temperatūrą. Paprastai termostatinių ventilių reikšmės pažymėtos skaičiais, pagal kuriuos galima nustatyti pageidaujamą, higienos normas atitinkančią patalpos temperatūrą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esant patalpoje nustatytai temperatūrai arba pasiekus nustatytą temperatūrą ventilis užsidaro ir radiatorius nebešyla – tokiu būdu taupoma šilumos energija. Kai laisva šiluma išsisklaido, kambarys atvėsta, termostatas automatiškai atsidaro ir radiatorius vėl pradeda šilti. Dėl papildomų šilumos šaltinių poveikio, tokių, kaip veikiantys elektros prietaisai, saulės spinduliai pro langus, žmonių skleidžiama šiluma ir panašiai temperatūra patalpoje kinta.

Paveikslėlyje parodyta termostatinio ventilio su termostatu konstrukcija:

Tai nėra paprastas vožtuvas, panašiai kaip vonios čiaupas, kuriuo didiname ar mažiname vandens srovę. Šiame prietaise įtaisytas termostatas, kuris reaguoja į kambario temperatūra ir pats automatiškai padidina arba sumažina vandens srautą į radiatorių, kad palaikytų nustatytą temperatūrą. Tad svarbu žinoti, kad termostatiniu ventiliu nustatome ne termofikacinio vandens srautą į radiatorių, bet kambario temperatūrą, kurią norime palaikyti.

Kadangi termostatas matuoja patalpos temperatūrą, jis negali būti uždengtas tankiomis užuolaidomis, džiovinamais drabužiais ar užstatytas baldais. Uždengus termostatą, prie jo susidarys aukštesnės temperatūros oro masė, į kurią reaguodamas prietaisas sumažins termofikacinio vandens srautą į radiatorių, nors temperatūra patalpoje ir bus žemesnė, negu nustatyta. Norint, kad termostatiniai ventiliai veiktų nepriekaištingai, jie turi būti teisingai sumontuoti (horizontalioje padėtyje), taip pat termostatiniai ventiliai skirti dvivamzdei šildymo sistemai turi būti su raudona galvute, skirti vienvamzdei šildymo sistemai turi būti su balta galvute. Termostatinio ventilio su termostatu pagalba galima ne tik reguliuoti patalpos temperatūrą, tačiau ir taupyti. Taupant energiją, nakčiai arba išvykstant iš namų ilgesniam laikui, patalpos temperatūrą galima sumažinti termostatą nustačius ties žemesne padala.

Termostatinio ventilio su termostatu pagalba yra automatiškai palaikoma norima temperatūra, išvengiama patalpų perkaitinimo ar nereikalingo energijos naudojimo. Kaip yra teigiama, 1 perkaitinimo laipsnis – tai apytiksliai 5 proc. didesnis šilumos sunaudojimas. Paprasčiausias pavyzdys, jei miegant užtenka 18°C ar dar mažiau, o turime 20°C – mes be reikalo sunaudojame apie 10 proc. šilumos energijos.

Kaip sutaupyti, balansuojant pastato šildymo sistemą

Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustato, kad gyvenamosiose patalpose žiemą turi būti palaikoma 18-220 C temperatūra. Tai reiškia, kad šildomose patalpose šilumos tiekėjas privalo palaikyti ne žemesnę kaip 180 C temperatūrą, tad jei bent vieno daugiabučio buto gyventojai skundžiasi, kad jiems šalta, tenka šildyti stipriau, nors kituose butuose tuo metu tvyro karštis. Tačiau šildymo sąskaitose tai neatsispindi, visi to paties daugiabučio gyventojai moka vienodai, pagal buto plotą. Galima būtų paminėti, kad visose daugiabučio patalpose sumažinus temperatūrą 10 C susitaupo iki 6 procentų visos šilumos energijos. Įrengiant pastatų šildymo sistemas, kai energija buvo labai pigi, nesukta galvos, kaip tolygiai visame name paskirstyti šilumą, dažniausiai buvo montuojamos vieno vamzdžio apatinio arba viršutinio paskirstymo šildymo sistemos, tokiu atveju tekėdamas į kiekvieną tolimesnį aukštą šilumnešis (termofikacinis vanduo) vis labiau vėsta ir tolimiausius nuo pradžios šildymo stovo butus pasiekia vėsiausias. Vienintelis reguliavimo būdas vieno vamzdžio sistemose yra šildymo intensyvumo pakeitimas, todėl kai kurie butai nuolat peršildomi, kad kituose būtų palaikoma normali temperatūra. Tokios netolygiai pastato patalpas šildančios šildymo sistemos specialistų yra vadinamos nesubalansuotomis.

Kad daugiabučiame pastate visų butų radiatoriai šiltų tolygiai reikėtų esamas vieno vamzdžio šildymo sistemas pakeisti į dvivamzdes arba kolektorines vamzdynų sistemas, kurios leidžia geriau reguliuoti, paskirstyti kiekvieno buto suvartojamą šilumos kiekį ir apskaičiuoti suvartotą energiją. Tačiau šių pertvarkymų kaštai daugiabučiuose pastatuose yra gana dideli. Reikėtų pastate demontuoti visus šildymo sistemos vamzdynus ir sumontuoti naujus vamzdynus dažniausiai kitose patalpų vietose. Daugiabučiame pastate, kuriame gyvena dešimtys šeimų atlikti tokius darbus būtų gana problematiška.

Daug pigesnis ir paprastesnis būdas subalansuoti esamo daugiabučio pastato šildymo sistemą yra balansinių ventilių ant šildymo sistemos stovų sumontavimas. Tokie darbai nekainuoja labai brangiai, o nauda akivaizdi. Šilumos sureguliavimas (subalansavimas) – pats lengviausias būdas energijai taupyti. Sistemos balansavimą reikėtų pradėti nuo automatinių balansuojančių ventilių įrengimo ant visų pastato stovų. Jie išlygina cirkuliuojantį termofikacinio vandens srautą stovuose, subalansuoja šilumos paskirstymą tarp stovų. Investicijos greitai atsiperka. Termofikacinis vanduo visada teka lengviausiu keliu. Jei šildymo sistemoje nėra reguliavimo įrangos (balansinių ventilių), greičiausiai jis pasiekia artimiausius šildymo taškus ir neteka į tolimiausius taškus. Todėl butuose, esančiuose arčiau šilumos punkto būna peršilta, o tolimesniuose – šalta. Įrengus balansinius ventilius, jie palaiko pastovų cirkuliuojantį vandens srautą kiekviename stove nepriklausomai nuo jo vietos pastate. Pastatų šiluminės sistemos nesubalansuotos didelėje dalyje Lietuvos daugiabučių. Specialistų paskaičiuota, kad sureguliavus (subalansavus) pastato šildymo sistemą galima sutaupyti nuo 10 iki 30 procentų pastato sunaudojamos šilumos energijos. Apsisprendus montuoti balansinius ventilius specialistai pataria rinktis brangesnius automatinius balansinius ventilius, nes tai sudaro sąlygas vėliau palaipsniui tobulinti pastato šildymo sistemą.

Sumontavus balansinius ventilius ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo sistemose, bet ir kitų įstaigų ir organizacijų šildomuose pastatuose, leistų pastatų savininkams sumažinti mokesčius už šiluminę energiją. Įrengus tokias sistemas mokyklų, vaikų darželių, gydymo įstaigų, bibliotekų, administracinių savivaldos pastatų patalpose būtų galima sutaupyti žymią dalį biudžeto lėšų skirtų patalpų šildymui.

Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimas

Šiluma Jūsų namams...

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą dėl jų naudojimo. Daugiau informacijos

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close