Baigiasi šildymo sezonas, ateina laikotarpis, kuris leidžia investavus nedideles lėšas kitą šildymo sezoną savo pastate sunaudoti gerokai mažesnį šilumos kiekį, tuo pačiu mokėti mažiau pinigų už šilumą. Daugiabučių gyventojams kyla klausimas ar galima paprastomis nebrangiomis priemonėmis pastatuose taupyti šilumą? Galime atsakyti, taip galima.

     Šilumos suvartojimą daugiabučių namų ir kitų pastatų šildymui didžiąja dalimi apsprendžia jų būklė. Geriausias sprendimas, suteikiantis visas galimybes efektyviai vartoti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas – kompleksinis pastato atnaujinimas, tačiau ir kol namas nerenovuotas, galima pasirinkti paprastesnes priemones, kurias įdiegus sumažėtų šilumos suvartojimas.

     Efektyviau vartoti šilumą ir mokėti mažiau galėtume, jei  racionaliau ją naudotume. Tam nereikia didelių investicijų, tačiau taikydami prieinamas taupymo priemones daugiabučiuose namuose galima sumažinti šilumos suvartojimą apie 10 procentų teigia specialistai. Tam pritaria ir taupūs daugiabučių gyventojai, pasinaudoję spaudoje rastais patarimais ir už šildymo radiatorių įsirengę šilumą atspindinčius ekranus bei iki palangės apačios patrumpinę naktines užuolaidas. Aptarsime pagrindines priemones, kurias galėtume atlikti iki naujojo šildymo sezono ir sutaupyti.

     Langai ir durys – šilumos vagys. Apie langų sandarumo reikšmę žinome daugelis, todėl norint gyventi šiltai, langai turi būti geros kokybės, juos reikia tinkamai prižiūrėti. Vieną kartą metuose atlikite plastikinių langų reguliavimą, apkaustų tepimą, stiklo paketų keitimą dūžio atvejais, tarpinių atnaujinimą arba keitimą specialiomis medžiagomis. Jei langai seni, įskilę jų stiklai, pakeiskite langų stiklus, užsandarinkite plyšius tarp stiklo ir lango rėmų bei tarp lango rėmo ir sienos. Jei tinkamai užsandarinti langai, būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio, skersvėjų ir gatvės triukšmo, o kambaryje temperatūra pakils. Jei langui nebūtinas skaidrumas, jį šalčiausiam metų periodui iš vidaus galima užsandarinti laikina specialia plėvele. Norint sumažinti šalto oro skverbimąsi į butą, užsandarinkite duris specialiomis sandarinamomis medžiagomis. Prie durų staktos priklijuokite gumines ar silikonines tarpines, durys sandariai prisitrauks ir prisispaus. Dvigubos durys į laiptinę ne tik didina saugumą ir mažina triukšmą, bet ir padeda taupyti buto šilumą, nes daugumoje neatnaujintų pastatų laiptinių oro temperatūra yra žema. Įstiklinkite balkonus ir lodžijas. Jų stiklinimas sudaro tarpinį oro buferį ir mažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną. Balkonuose ir lodžijose įrenkite medines grindis ir po jomis paklokite izoliacinės medžiagos sluoksnį.

     Šildymo radiatorių priežiūra ir profilaktika. Šildymo radiatoriai ir šildymo sistemos vamzdynai vasarą turi būti užpildyti termofikaciniu vandeniu, kad nevyktų metalo korozija iš vidaus. Periodiškai valykite dulkes nuo šildymo radiatorių, nes dulkės mažina šilumos atidavimą aplinkai. Nepatariama ant radiatorių džiovinti skalbinius – garinimas yra daug šilumos reikalaujantis procesas. Neuždenkite radiatorių užuolaidomis iki žemės – tai šilumos patekimą į butą gali sumažinti net iki 40 procentų. Norint pagerinti oro cirkuliaciją kambaryje, užuolaidų ilgis turi būti iki palangės. Jei radiatorius yra ne po langu, pritvirtinus lentyną virš jo, šilto oro srautas nukryps į kambario vidų, užuot kilęs tiesiai iki lubų. Nerekomenduojama radiatorių užstatyti sofomis, lovomis, spintomis ir kitais baldais. Už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus. Už radiatoriaus esantį sienos plotą uždengus danga (pvz. folija, specialios izoliacinės medžiagos lakštu), nuo radiatoriaus į patalpas patenkanti šiluma sklis geriau, o šilumos nuostoliai per sieną už radiatoriaus sumažės. Toks ekranas atspindi iki 90 procentų infraraudonųjų spindulių ir sąlygoja kambario patalpos oro temperatūros padidėjimą 1 ÷ 2ºC.

     Taupyti padeda paprasti veiksmai. Šilumos taupymo priemonės, nereikalaujančios jokių materialinių sąnaudų, irgi įtakoja šilumos sunaudojimą, todėl šilumos nuostolius sumažinsite, jei prie išorinės kambario sienos pastatysite didelių gabaritų baldus, o storas kilimas ant grindų, ypač pirmo aukšto patalpose, bus geras sprendimas neleisti buto šilumai patekti į šaltą rūsį. Langų aksesuarai – žaliuzės, roletai arba sunkios medžiagos užuolaidos sukurs apsaugą ir imituos trečiąjį stiklą. Užėjus žiemą dideliems šalčiams, kai vėsa pradės skverbtis ir per stiklą, nakties metu langų aksesuarai taps papildomu barjeru, neleidžiančiu šilumai sklisti į lauką. Saulėtomis rudens – žiemos – pavasario dienomis naudokitės nemokama šiluma – atitraukite užuolaidas ir žaliuzes – leiskite saulės spinduliams apšviesti ir pašildyti Jūsų būstą. Pagrindinės patalpų vėdinimo taisyklės  yra paprastos – vėdinkite intensyviai, bet trumpai. Vėdinkite kambarius trumpam plačiai atidarant langus, kad spėtų įeiti gryno oro, bet nespėtų išeiti daug šilumos ir atšalti sienos ir baldai. Išeidami iš namų, uždarykite kambarių langus ir orlaides, o namo laiptinės duris visada laikykite sandariai uždarytas.

     Pastato šildymo sistemos sutvarkymas. Tai yra būdas nemažai sutaupyti dar prieš tai, kol Jus pasieks kompleksinis namų atnaujinimo procesas. Galimybė individualiai reguliuoti (tuo pačiu ir taupyti) šilumos sąnaudas daugiabučių namų patalpose yra šildymo sistemos vamzdynų sutvarkymas į kurį įeina:

    – termoreguliatorių (termostatinių ventilių) prie visų pastato radiatorių įrengimas,

    – vandens slėgio balansavimo ventilių ant visų šildymo sistemos vamzdynų stovų įrengimas,

    – šilumos paskirstymo daliklių ant visų pastato šildymo radiatorių įrengimas.

     Prie radiatorių įrengti termoreguliatoriai leidžia butų savininkams individualiai reguliuoti į radiatorių patenkančio termofikacinio vandens kiekį. Tokiu būdu gyventojai, pagal savo finansines galimybes ir pageidaujamas komforto sąlygas, patalpose nustatytų ir palaikytų pastovią temperatūrą. Šilumos dalikliai ant radiatorių užtikrina butuose suvartotos šilumos energijos apskaitą. Šiuo atveju šilumos kiekis buto šildymui apskaičiuojamas proporcingai vartotojui tenkančių daliklių rodmenų daliai pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtintą šeštą šilumos paskirstymo metodą. Pritvirtintas prie radiatoriaus daliklis nustato išskiriamos šilumos kiekį pagal šildymo prietaiso paviršiaus temperatūrą. Šilumos daliklis kaupiamus duomenis periodiškai perduoda į namo laiptinėje įrengtą tarpinę stotelę, po to į duomenų surinkimo bloką ir šilumos tiekėjo duomenų centrą. Jame gauta informacija apdorojama ir daugiabučiame name suvartotas bendras šilumos energijos kiekis paskirstomas atskiriems butams, atsižvelgiant į daliklių duomenis. Daugiabučio gyventojams pateikiamos individualios sąskaitos, kurių dydis priklauso nuo pageidauto komforto ar taupymo intensyvumo. Sukaupta patirtis rodo, kad daugiausiai šilumos sutaupoma, kai šildymo sistema veikia „kintamu režimu“, kurio metu pagal gyventojų pageidavimus nustatomi įvairūs šilumos vartojimo režimai. Tokia individuali šilumos reguliavimo sistema su sąnaudų šildymui paskirstymo dalikliais mažina buto savininko šildymo kaštus nustatant atskirų buto kambarių temperatūrą pagal savo finansines galimybes ir poreikius. Termoreguliatoriumi sumažinus tiekiamo į radiatorių vandens temperatūrą, jis išspinduliuos mažiau šilumos, o sumažėjusį kiekį užfiksuos šilumos paskirstymo daliklis. Pavyzdžiui: nustatome virtuvėje minimalų šildymo režimą, nes naktį virtuvė būna tuščia, o dieną patalpa sušyla nuo kaistančių virtuvinių prietaisų. Bute galime nustatyti minimalų šildymo režimą, išvykus ilgesniam laikui. Stipriau galime šildyti vieną kambarį, kituose galima nustatyti minimalų šildymo režimą – tai aktualu gyventojams, turintiems didelius butus. Galime nustatyti minimalų buto šildymo režimą esant teigiamai lauko oro temperatūrai ar išeinant į darbą. Atkreipiame dėmesį, kad buto savininkas, individualiai ir kruopščiai reguliuodamas šilumos suvartojimą gali sutaupyti 20 ir daugiau procentų šilumos.

      Kai kalbama apie pastatų energinį efektyvumą yra teigiama, kad pastatai Lietuvoje suvartoja apie 40 procentų galutinės energijos – tai yra labai didelis kiekis. Pastatų sektorius turi labai didelį potencialą taupyti energiją. Kita vertus, didžiąją laiko dalį mes praleidžiame pastatuose, todėl jie yra labai svarbi mūsų gyvenimo dalis. Pastatų pagrindinė paskirtis – kad mums būtų gera gyventi, kad mes juose galėtume turėti pageidaujamas mikroklimato sąlygas. Kiekvienas žmogus yra individualus, tad optimalias mikroklimato sąlygas suprantame įvairiai: vienam vėsu, kai namuose 24 laipsniai šilumos, kitam karšta, kai temperatūra siekia tik 18 laipsnių. Pastatų inžinerinės sistemos (šildymo ir karšto vandens vamzdynai ir įrenginiai) turi gebėti prisitaikyti prie žmonių poreikių.

      Visi Lazdijų rajono gyventojai už tiekiamą šilumą moka ta pačia kaina, tačiau išlaidos patalpų šildymui kiekviename daugiabučiame name skirtingos, nes šilumos suvartojimas kiekviename name skiriasi priklausomai nuo namo būklės ir eksploatavimo kokybės.

      Yra du pagrindiniai būdai žymiai sumažinti šilumos sąnaudas daugiabučiame pastate:

      – pirmas būdas kompleksinė pastato renovacija. Jos metu būtų apšiltinamos pastato sienos, stogas, pamatai, perdangos, pakeičiami langai, durys, įstiklinami balkonai ir rekonstruojama pastato šildymo sistema.

      – antras būdas pastato šildymo sistemos modernizacija. Jos metu neatliekama pastato statybinių konstrukcijų renovacija, o tvarkoma tik pastato šildymo sistema (vamzdynai kuriais teka šilumnešis).

      Pirmas paminėtas pastato šilumos taupymo būdas yra ypač efektyvus, bet gana brangus, nes apima visą pastato statybinių konstrukcijų ir šildymo sistemos sutvarkymą. Antrasis šilumos taupymo būdas, kai sutvarkoma tik pastato šildymo sistema yra keletą kartų pigesnis, bet specialistų vertinimu gali leisti sutaupyti iki 30 procentų pastate sunaudojamos šilumos energijos.

      Plačiau panagrinėsime pastato šildymo sistemos modernizaciją. Modernizuojant pastato šildymo sistemą, galima keisti vienvamzdę pastato šildymo sistemą į dvivamzdę, kolektorinę, galima rinktis taupesnę karšto vandens ruošimo sistemą. Tačiau šildymo sistemos tipo keitimas yra brangus, būtina keisti vamzdyną ir butuose, todėl ne visi gyventojai ryžtasi tokiai modernizacijai. Paprasčiau ir pigiau yra atnaujinti šilumos punktą ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemas. Šie darbai nereikalauja didelių investicijų, o šilumos sutaupymas gali siekti 30 procentų. Specialistų nuomone pagrindiniai darbai duodantys didžiausią šilumos energijos taupymo efektą ir mažiausias pinigines sąnaudas turėtų būti:

1. Šildymo sistemos balansavimasįrengiant automatinius balansavimo ventilius ant šildymo sistemos stovų. Kai sistema subalansuota, šilumnešio srautas visuose stovuose tolygus, o tai reiškia, jog radiatoriai viso pastato butuose šyla tolygiai, šiluma pasiskirto vienodai.
2. Automatinis karšto vandens temperatūros reguliavimas ir palaikymas stovuose įrengiant karšto vandens balansavimą. Tai reiškia, jog į visus butus būtų tiekiamas vienodos temperatūros karštas vanduo.
3. Termostatinių ventilių ant radiatorių sumontavimas, tai itin patraukli buto patalpų temperatūros reguliavimo galimybė, kuri leidžia temperatūrą reguliuoti kiekviename kambaryje 16 ÷ 23 laipsnių ribose.
4. Daliklinės šilumos apskaitos sistemos įrengimas pastate. Ji leidžia kiekvienam atskiram butui mokėti už sunaudotą bute šilumos kiekį šildymui pagal šilumos daliklių parodymus.
5. Taip pat galima projektuoti ir įdiegti pastate įrenginius, skirtus karštam vandeniui iš atsinaujinančių energijos išteklių tokių kaip saulės plokštelinių ar vakuuminių kolektorių, boilerių ir akumuliacinių talpų įrengimui, mažo galingumo šilumos siurblių karštam vandeniui ruošti įrengimui, saulės fotovoltinės elektrinės įrengimui (elektros energijos poreikiams, atsiradusiems dėl karšto vandens ruošimo pastate). Bet šios įrangos sumontavimas gerokai padidina šildymo sistemos modernizacijos kaštus ir yra nebūtinas.

      Modernizavus daugiabučio pastato šildymo sistemą, gyventojai pagal savo finansines galimybes ir pageidaujamas komforto sąlygas gali nusistatyti ir palaikyti buto oro temperatūrą, reguliuodami prie radiatorių sumontuotus temperatūros reguliatorius − termostatinius ventilius. Tokiu būdu bute galima nustatyti minimalų šildymo režimą išeinant į darbą ar išvykus ilgesniam laikui, o esant poreikiui − intensyviau šildyti vieną, du buto kambarius ar visą butą. Termostato termoreguliatoriumi sumažinus ar padidinus buto oro temperatūrą, keisis tiekiamo į radiatoriaus temperatūra, jis išspinduliuos mažiau ar daugiau šilumos, o šį besikeičiantį šilumos kiekį fiksuos prie radiatoriaus sumontuotas šilumos daliklis, reaguojantis į šildymo prietaiso paviršiaus temperatūrą.

      Šilumos dalikliai, sumontuoti ant visų pastato butų patalpų radiatorių, užtikrina tikslesnį ir teisingesnį butuose suvartotos šilumos paskirstymą. Individualus kiekvieno radiatoriaus šilumos reguliavimas ir apskaita buto savininkui leidžia sutaupyti šilumą. Pažymėtina, kad tam atvejui, kai daugiabučiuose namuose ant radiatorių įrengiami šilumos dalikliai, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba yra sukūrusi pastate sunaudoto šilumos kiekio paskirstymo metodą Nr.6. Kiekviename name per atsiskaitymo laikotarpį suvartotas šilumos kiekis yra išmatuojamas šilumos apskaitos prietaisu, įrengtu pastato šildymo sistemos įvade. Gyventojai, daugiabučiame name modernizavę šildymo sistemą bei šilumos apskaitai kiekvienoje patalpoje ant radiatorių įsirengę šilumos daliklius, turėtų žinoti, nuo viso name patalpų šildymui sunaudoto šilumos kiekio bendroms reikmėms atskiriama arba 18 procentų (kai laiptinėse įrengti šildymo prietaisai, prijungti prie pastato šildymo sistemos), arba 10 procentų (kai laiptinėse šildymo prietaisai teisėtai atjungti). Visas kitas šilumos kiekis patalpų šildymui paskirstomas butams ir jį privalo įvertinti asmuo ar organizacija, kuriai gyventojai sutartiniu pagrindu paveda nuskaityti šilumos daliklių rodmenis ir paskirstyti name patalpų šildymui sunaudotą šilumos kiekį. Kitoks šilumos paskirstymas nei pagal galiojantį metodą Nr.6 daugiabučiuose su šilumos dalikliais negalimas. Pagal higienos normas patalpų oro temperatūra, kai šildymo sistemoje įrengti šilumos dalikliai, daugiabutyje negali būti žemesnė nei +16⁰C, todėl ir termostatai žemesnės temperatūros nustatyti neleidžia.

      Norint išnaudoti šildymo reguliavimo privalumus, reikėtų nepamiršti poros aplinkybių – termostatas turi būti sumontuotas horizontalioje padėtyje, radiatorius ir termostatas turi būti atviri, neuždengti užuolaidomis (jos turėtų būti tik iki palangės), vėdinant patalpą (trumpam, bet gerokai atveriant langą), termostatą reikia nustatyti į minimalaus šildymo padėtį.

      UAB „Lazdijų šiluma“ pateikia gyventojams sąskaitas už suvartotą šilumą tik gavusi duomenis iš įmonės, kuri nuotoliniu būdu nuskaito daliklių rodmenis, apdoroja gautą informaciją ir paskirsto suvartotą šilumos kiekį daugiabučio namo atskiriems butams, atsižvelgiant į daliklių duomenis bei kitus paskirstymo metode Nr.6 numatytus reikalavimus.

      Skaičiuojama, kad šilumos punkto modernizavimas, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų subalansavimas įrengiant šilumos sunaudojimo reguliavimą ir daliklinę apskaitą kiekviename pastato bute gali vidutiniškai kainuoti apie 25 ÷ 50 Eur/m². Tai yra maždaug tik dešimtadalis kompleksinės renovacijos kainos. Specialistai pateikia nemažai pavyzdžių, kai atnaujinus name šilumos punktą, atlikus šildymo sistemos balansavimą, izoliavus vamzdynus, kuomet butuose ir laiptinėse pakeisti langai, name šilumos sąnaudos buvo tokios pat, kaip ir tokio pat ploto apšiltinto namo. Tokios investicijos leidžia sutaupyti maždaug  30 procentų šilumos energijos, priklausomai nuo individualių žmogaus poreikių šildytis. Neturint pakankamai pinigų visai pastato renovacijai, toks sprendimas būtų tikrai racionalus, ir tai būtų pirmas žingsnis tolesnės pastato statybinių konstrukcijų rekonstrukcijos link. Šios investicijos nenueitų veltui, nes leistų taupyti net ir nerenovavus pilnai pastato. O apšiltinus sienas, stogą, pamatus, pakeitus langus ir atlikus kitus modernizavimo darbus, būtų ateityje sutaupoma dar daugiau.

Išlaidos šildymui ir karštam vandeniui sudaro didžiąją dalį mokesčių už būstą, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į šilumos taupymą. Šilumos energija reikalinga ne tik tinkamai temperatūrai patalpose palaikyti, bet ir šilumos nuostoliams kompensuoti. Todėl šilumos suvartojimą daugiabučių namų  šildymui lemia pastatų būklė.Gyventojų sąmoningumas šilumos sutaupymą daugiabučiuose gali sumažinti net iki 20 procentų (langų durų plyšių sutvarkymas, įprotis uždaryti lauko, koridorių duris ir panašiai). Tačiau efektyvus šilumos taupymas daugiabučiuose namuose įmanomas, tik jeigu visi gyventojai įsitrauks ir prisidės prie šilumos taupymo proceso. Norėdami gyventi šilčiau turime nuolat atlikti šiuos veiksmus:

1. Pasirūpinkite langų sandarinimu – tai aktualu ne tik mediniams, bet ir nekokybiškiems, prastai sumontuotiems plastikiniams langams. Sandarinti naudojamos įvairios medžiagos – nuo laikraščių bei vatos iki šiuolaikinių guminių, poliuretaninių putų juostų.
2. Užsandarinkite langus. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos užsandarinkite silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą. Jei langai bus sandarinti tinkamai, būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio, skersvėjų ir gatvės triukšmo, o kambaryje temperatūra pakils.
3. Prie langų atsiradus plyšiams ar sienos įtrūkimams, būtinai juos užglaistykite arba užkamšykite, kad šaltas oras neitų į kambarį.
4. Įstiklinkite balkonus ir lodžijas. Jų stiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną, be to, pagerinama garso izoliacija. Balkonuose ir lodžijose įrenkite medines grindis ir po jomis paklokite izoliacinės medžiagos sluoksnį.
5. Šilumos srautą pro langą galima sumažinti, įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų.
6.    Įskilusius langų stiklus pakeiskite sveikais.
7. Prieškambario, laiptinės ir kitų šaltų patalpų duris laikykite uždarytas. Jei po durimis yra plyšys – pasistenkite jį uždengti specialia tarpine slenksčiams
8. Jei langas nereikalingas kaip šviesos šaltinis (rūsyje, sandėliuke, galbūt vonioje), žiemai jį galima uždengti šilumą atspindinčios termoizoliacinės medžiagos lakštu. Tai sumažins šalto oro skverbimąsi į butą.
9. Žiemą nakčiai nuleiskite pakeliamas žaliuzes. Dvigubai įstiklintas langas su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta trigubai įstiklintam langui.
10. Būsto šildomose patalpose už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus, kurie atspindi iki 90 % infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1 – 2ºC. Pritvirtinus lentyną virš radiatoriaus, šilto oro srautas nukryps į kambario vidų, užuot kilęs tiesiai iki lubų.
11. Neuždenkite radiatorių užuolaidomis. Tada šiltas oras pateks į kambarį, o ne kils į viršų šaltu lango paviršiumi. Naktį reikėtų elgtis atvirkščiai – nuleisti žaliuzes ir užtraukti užuolaidas, kad šios taptų papildomu barjeru, neleidžiančio šilumai sklisti į lauką.
12.     Didelių gabaritų baldus statykite prie išorinių sienų – taip sudarysite papildomą sienų šilumos izoliaciją.
13. Patalpas vėdinkite kelis kartus per dieną visiškai atidarę langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką.
14. Nepamirškite reguliariai nuvalyti dulkių nuo radiatorių – dulkės mažina šilumos atidavimą aplinkai.
15. Ventiliatorių virš viryklės naudokite tik gamindami valgį, nes jis ištraukia šilumą.
16. Indus plaukite ne po tekančia srove, bet užkimštoje kriauklėje.
17. Stenkitės praustis po dušu, o ne vonioje – sunaudosite 5-7 kartus mažiau vandens. Sutvarkykite varvančius čiaupus – jie didžiausi vandens vagys.
18. Saulės šiluma – nemokama, tad leiskite jai patekti į jūsų namus, atidenkite langus, o saulės prišildytuose kambariuose atidarykite duris ir leiskite šilumai pasklisti į vėsesnes būsto vietas.

     Šilumos energijos nuostolius pastate galime įvertinti taip: pro sienas prarandame apie 35%, pro langus – 37%, pro stogą – 15%, pro rūsio perdangą – 13% šilumos.

     Jeigu Jūsų buto kvadratinio metro šildymui suvartojamos šilumos kiekis per metus yra 100 kWh ir daugiau, rekomenduojame rimtai apsvarstyti galimybę renovuoti pastatą, nes tai yra vienintelis kelias gerokai sumažinti šilumos nuostolius. Šiuo metu yra galimybė atlikti pilnutinę pastato renovaciją arba vadinamąją pastato mažąją renovaciją (šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas sumontuojant balansinius ventilius, termostatinius ventilius ir daliklinę šilumos apskaitą).

      Pateikiame daugiausiai ir mažiausiai šilumos sunaudojusių pastatų penketukus gaunančių šilumą iš UAB „Lazdijų šiluma“ per 2020 metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Lentelėje pateikti dydžiai Eur/m² ir kWh/m² geriausiai apibūdina konkretaus pastato šilumos sunaudojimo ekonomiškumą. Minėtus dydžius padauginus iš savo buto ploto galima sužinoti kiek per metus sunaudosime šilumos šildymui eurais ir kWh (kilovatvalandėmis).

     Visi 5 pastatai, kurie mažiausiai sunaudojo šilumos per 2020 metus yra renovuoti ir sunaudojo šilumos 3-4 kartus mažiau negu daugiausiai sunaudojančių šilumos pastatų penketukas pateiktas šioje lentelėje.

     Didžioji dalis Lazdijų rajono daugiabučių pastatytų prieš 30-40 metų, bet dar nerenovuotų, šilumos sunaudojimo atžvilgiu yra netaupūs dėl dviejų pagrindinių priežasčių:

1. Pastatų sienų, stogo, langų, durų šilumos varža yra maža, todėl didelė dalis šilumos energijos paprasčiausiai prasiskverbia į lauką.
2. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos yra nesubalansuotos, dalis pastato patalpų šyla per mažai, o kitą dalis per daug. Be to, dėl šildymo sistemos netobulumo, nėra jokios galimybės buto savininkui pačiam reguliuoti šilumos sunaudojimą savo bute.

Geriausia būtų atlikti kompleksinę pastato renovaciją, tada dėl apšiltintų sienų, stogo, pamatų ir dėl pakeistų langų ir durų apie 2 kartus sumažintumėte šilumos suvartojimą ir mokėjimus už šildymą. Kompleksinės renovacijos metu taip pat būtų sutvarkyta ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos. Tačiau atlikti tokią kompleksinę pastato renovaciją yra gana brangu. Daug pigesnis variantas yra be pastato statybinių konstrukcijų apšiltinimo atlikti tik šildymo ar karšto vandens sistemų rekonstrukciją (vadinamoji „mažoji renovacija“).

Kad sutvarkyti pastato šildymo sistemą reikia, keičiant ar nekeičiant sistemos vamzdynų ir radiatorių, ant kiekvieno pastato šildymo stovo sumontuoti balansinius ventilius, prie šildymo prietaisų (radiatorių) sumontuoti termostatinius ventilius ir šilumos apskaitai ant radiatorių sumontuoti šilumos daliklius. Pastato karšto vandens sistemos renovacija apima jos subalansavimą.

Termofikacinis vanduo gana sudėtingoje pastato šildymo sistemoje visada teka lengviausiu keliu. Jei pastato šildymo sistemoje nėra reguliavimo įrangos (balansinių ventilių), greičiausiai jis pasiekia artimiausius radiatorius ir sunkiau teka į tolimiausius pastato taškus, todėl butuose, esančiuose arčiau šilumos punkto būna  labai šilta, o tolimesniuose – vėsu. Įrengus balansinius ventilius ant visų pastato šildymo sistemos stovų ir atitinkamai sureguliavus pagal projektuotojų paruoštą balansavimo protokolą, jie palaiko pastovų cirkuliuojantį vandens srautą kiekviename šildymo sistemos stove nepriklausomai nuo jo vietos pastate. Kiekvienas balansinis ventilis veikia kaip reguliuojanti armatūra ir automatiškai atsidaro ar užsidaro pagal to šildymo sistemos stovo šilumos poreikį. Balansinių ventilių įrengimas nekainuoja brangiai, o nauda akivaizdi. Šilumos sureguliavimas (subalansavimas) – pats lengviausias būdas energijai taupyti. Specialistų paskaičiuota, kad sureguliavus (subalansavus) pastato šildymo sistemą galima sutaupyti iki 10 procentų pastato sunaudojamos šilumos energijos.

Termostatiniai ventiliai su termostatais yra skirti patalpų šildymo intensyvumui reguliuoti, jie reaguoja į patalpos temperatūrą ir priklausomai nuo jos pokyčių didina arba mažina termofikacinio vandens srautą į radiatorių be žmogaus įsikišimo. Reguliuojant termostatą, galima nustatyti pageidaujamą kambario temperatūrą. Termostatiniai ventiliai turi skalę, kurios reikšmės pažymėtos skaičiais, pagal kuriuos galima nustatyti pageidaujamą patalpos temperatūrą (paprastai termostatinių ventilių veikimas nustatomas gamykloje patalpos reguliavimo nuo 18⁰ C iki 22⁰ C diapozone). Patalpoje pasiekus nustatytą temperatūrą termostatinis ventilis automatiškai užsidaro ir radiatorius nebešyla – tokiu būdu taupoma šilumos energija. Kai laisva šiluma išsisklaido, kambarys atvėsta, termostatas automatiškai atsidaro ir radiatorius vėl pradeda šilti. Termostatinio ventilio su termostatu pagalba yra automatiškai palaikoma norima temperatūra, išvengiama patalpų perkaitinimo ar nereikalingo energijos naudojimo. Yra teigiama, kad vienas perkaitinimo laipsnis – tai apytiksliai 5 procentais didesnis šilumos sunaudojimas. Šildymo sistema, reguliuojama termostatiniais ventiliais, pasiekia apie 20 procentų šilumos energijos ekonomiją.

Šilumos dalikliai leidžia pastato butų gyventojams atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal bute sumontuotų daliklių duomenis, tai yra už kiekviename bute sunaudotą šilumą. Pritvirtintas prie radiatoriaus daliklis, šylant radiatoriui, nustato išskiriamos šilumos kiekį pagal prietaiso paviršiaus temperatūrą. Prietaisas kaupiamus duomenis periodiškai perduoda į namo laiptinėje įrengtą tarpinę stotelę, po to į šilumos punkte esantį duomenų surinkimo bloką. Jame gauta informacija apdorojama ir daugiabučiame name suvartotas bendras šilumos energijos kiekis paskirstomas atskiriems butams, atsižvelgiant į daliklių duomenis. Elektroninis šilumos daliklis susideda iš mikroprocesoriaus, akumuliatoriaus bei radiatoriaus paviršiaus ir patalpos oro temperatūros matavimo jutiklių. Radiatoriaus atiduotas šilumos kiekis integruojamas ir išsaugomas šilumos daliklio atmintyje, o vėliau nuskaitomas distanciniu būdu ir perduodami į specialų duomenų kaupiklį. Tiesiogiai arba nuotoliniu būdu prisijungus prie duomenų kaupiklio, kompiuteriu yra apdorojami sukaupti duomenys ir pagal kiekvieno šilumos daliklio rodmenis per mėnesį apskaičiuojami kiekvieno radiatoriaus butuose atiduoti šilumos kiekiai. Pagal tai yra išrašomos sąskaitos namo gyventojams. Šilumos pasidalinimas priklauso nuo pastato savininkų susitarto metodo. Tipiniais atvejais pasirenkama, kad 70 % name sunaudotos šilumos dalinama pagal šilumos daliklių duomenis, o 30 % proporcingai kiekvieno buto plotui.

Teigiamą postūmį atlikti pastato „mažąją renovaciją“ davė neseniai šalies politikų priimti sprendimai dėl valstybės paramos pastato šilumos punkto ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų renovacijos. Seimas 2019 metais priėmė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2020 m. sausio 1 d. sudaroma galimybė valstybės lėšomis remti vadinamąją „mažąją daugiabučių renovaciją“, kai atskirai modernizuojamas tik gyvenamojo pastato šilumos punktas ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos. Pagal Seimo priimtas naujas nuostatas valstybės parama teikiama kompensuojant 30 procentų priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant šildymo stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (arba) termostatinius ventilius.

Nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. liepos 01 d. Būsto energijos taupymo agentūra (betalt.lt) priima paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Pagal šį kvietimą planuojantiems diegti energinio efektyvumo didinimo priemones numatyta 30 procentų valstybės parama. Remiamos priemonės:

1. Elevatorinių šilumos punktų keitimas į naujus automatizuotus šilumos punktus ar senų susidėvėjusių automatinių šilumos punktų atnaujinimas, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.
2. Atskiro šilumos punkto daugiabučiame name įrengimas, įskaitant balansinių ventilių ant šildymo ir karšto vandens stovų įrengimą.
3. Šildymo sistemos pertvarkymas ar keitimas (įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir (ar) vamzdynų izoliavimą, balansinių ventilių rengimą)
4. Individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas ir (ar) išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas
5. Karšto vandens sistemos pertvarkymas, susijusių elementų keitimas (rankšluosčių džiovintuvų ir kt., įskaitant vamzdynų keitimą ir (ar) izoliavimą).

       Neretai to paties pastato gyventojai skundžiasi, jog vieni gyvena pernelyg karštai ir priversti atverti langus, o kitų butuose yra pernelyg vėsu. Tai – daugelio senos statybos daugiabučių namų problema, jos priežastis – seni, be šiuolaikinių šilumos reguliavimo įtaisų daugiabučių šilumos punktai bei išbalansuotos pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos. Šie trūkumai paprastai lemia ir dideles sąskaitas už šilumą. Papildomi radiatoriai – išbalansuota daugiabučio šildymo sistema. Dėl savavališkai daugiabutyje atlikto šildymo ar karšto vandens sistemos pertvarkymo, kai bute sumontuojami neatitinkantys projekto ir per didelės šilumos galios radiatoriai ar voniose įrengiamas grindinis šildymas arba žymiai didesnis vonios šildytuvas (gyvatukas), išderinama namo sistema, o šiluma pasiskirsto netolygiai.

     Dar didesnes sutaupymo galimybes suteikia esamos šildymo sistemos perdarymas į kolektorinę sistemą – šiuo atveju kiekviename bute atsirastų sava šildymo sistema su individualiu šilumos apskaitos prietaisu (skaitikliu).

Praktika rodo, kad įgyvendinus „mažąją renovaciją” vidutiniškai sutaupoma apie 20 proc. šilumos energijos.

Taip pat valstybės parama pagal „mažąją renovaciją“ bus skiriama ir tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kita.

     Pagrindiniai specialistų rekomenduojami mažosios renovacijos darbai:

1.  specialistų nuomone, vienas iš pagrindinių darbų turėtų būti šildymo sistemos balansavimas įrengiant automatinius balansavimo ventilius. Kai sistema subalansuota, šilumnešio srautas visuose stovuose tolygus, o tai reiškia, jog radiatoriai šyla tolygiai, šiluma pasiskirto vienodai,
2.  kita efektyvi šilumos taupymo priemonė – automatinis karšto vandens temperatūros reguliavimas ir palaikymas stovuose. Tai reiškia, jog į visus butus tiekiamas vienodos temperatūros vanduo. Tai gali taupyti iki 20 proc. šilumos energijos karštam vandeniui šildyti,
3.  gyventojams itin patraukli yra patalpų temperatūros reguliavimo galimybė. Ji galima sumontavus termostatus ant radiatorių, temperatūrą galima reguliuoti 16-23 laipsnių ribose. Termostatai itin patogūs, kad galima nustatyti skirtingą temperatūrą atskiruose kambariuose,
4.  šilumos dalikliai. Butų šilumos energijos, karšto vandens skaitiklius, termoreguliatorius ir šilumos daliklius galima prijungti prie duomenų surinkimo sistemos bei kaupti jų archyvą. Skaitiklių rodmenys surenkami nuotoliniu būdu, juos perduodant radijo bangomis arba internetu, todėl nereikia užsukti į gyventojų butus.

• Šilumos suvartojimo 2021-2022 m. lyginamoji analizė.
• Šilumos suvartojimo 2020-2021 m. lyginamoji analizė
• Šilumos suvartojimo daugiabučiuose namuose 2019-2020 m. lyginamoji analizė
• Šilumos suvartojimo daugiabučiuose namuose 2018-2019 m. lyginamoji analizė

Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustato, kad gyvenamosiose patalpose žiemą turi būti palaikoma 18-22⁰ C temperatūra. Tai reiškia, kad šildomose patalpose šilumos tiekėjas privalo palaikyti ne žemesnę kaip 18⁰ C temperatūrą, tad jei bent vieno daugiabučio buto gyventojai skundžiasi, kad jiems šalta, tenka šildyti stipriau, nors kituose butuose tuo metu tvyro karštis. Tačiau šildymo sąskaitose tai neatsispindi, visi to paties daugiabučio gyventojai moka vienodai, pagal buto plotą. Galima būtų paminėti, kad visose daugiabučio patalpose sumažinus temperatūrą 1⁰ C susitaupo iki 6 procentų visos šilumos energijos. Įrengiant pastatų šildymo sistemas, kai energija buvo labai pigi, nesukta galvos, kaip tolygiai visame name paskirstyti šilumą, dažniausiai buvo montuojamos vieno vamzdžio apatinio arba viršutinio paskirstymo šildymo sistemos, tokiu atveju tekėdamas į kiekvieną tolimesnį aukštą šilumnešis (termofikacinis vanduo) vis labiau vėsta ir tolimiausius nuo pradžios šildymo stovo butus pasiekia vėsiausias. Vienintelis reguliavimo būdas vieno vamzdžio sistemose yra šildymo intensyvumo pakeitimas, todėl kai kurie butai nuolat peršildomi, kad kituose būtų palaikoma normali temperatūra. Tokios netolygiai pastato patalpas šildančios šildymo sistemos specialistų yra vadinamos nesubalansuotomis.

Kad daugiabučiame pastate visų butų radiatoriai šiltų tolygiai reikėtų esamas vieno vamzdžio šildymo sistemas pakeisti į dvivamzdes arba kolektorines vamzdynų sistemas, kurios leidžia geriau reguliuoti, paskirstyti kiekvieno buto suvartojamą šilumos kiekį ir apskaičiuoti suvartotą energiją. Tačiau šių pertvarkymų kaštai daugiabučiuose pastatuose yra gana dideli. Reikėtų pastate demontuoti visus šildymo sistemos vamzdynus ir sumontuoti naujus vamzdynus dažniausiai kitose patalpų vietose. Daugiabučiame pastate, kuriame gyvena dešimtys šeimų atlikti tokius darbus būtų gana problematiška.

Daug pigesnis ir paprastesnis būdas subalansuoti esamo daugiabučio pastato šildymo sistemą yra balansinių ventilių ant šildymo sistemos stovų sumontavimas. Tokie darbai nekainuoja labai brangiai, o nauda akivaizdi. Šilumos sureguliavimas (subalansavimas) – pats lengviausias būdas energijai taupyti. Sistemos balansavimą reikėtų pradėti nuo automatinių balansuojančių ventilių įrengimo ant visų pastato stovų. Jie išlygina cirkuliuojantį termofikacinio vandens srautą stovuose, subalansuoja šilumos paskirstymą tarp stovų. Investicijos greitai atsiperka. Termofikacinis vanduo visada teka lengviausiu keliu. Jei šildymo sistemoje nėra reguliavimo įrangos (balansinių ventilių), greičiausiai jis pasiekia artimiausius šildymo taškus ir neteka į tolimiausius taškus. Todėl butuose, esančiuose arčiau šilumos punkto būna peršilta, o tolimesniuose – šalta. Įrengus balansinius ventilius, jie palaiko pastovų cirkuliuojantį vandens srautą kiekviename stove nepriklausomai nuo jo vietos pastate. Pastatų šiluminės sistemos nesubalansuotos didelėje dalyje Lietuvos daugiabučių. Specialistų paskaičiuota, kad sureguliavus (subalansavus) pastato šildymo sistemą galima sutaupyti nuo 10 iki 30 procentų pastato sunaudojamos šilumos energijos. Apsisprendus montuoti balansinius ventilius specialistai pataria rinktis brangesnius automatinius balansinius ventilius, nes tai sudaro sąlygas vėliau palaipsniui tobulinti pastato šildymo sistemą.

Sumontavus balansinius ventilius ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo sistemose, bet ir kitų įstaigų ir organizacijų šildomuose pastatuose, leistų pastatų savininkams sumažinti mokesčius už šiluminę energiją. Įrengus tokias sistemas mokyklų, vaikų darželių, gydymo įstaigų, bibliotekų, administracinių savivaldos pastatų patalpose būtų galima sutaupyti žymią dalį biudžeto lėšų skirtų patalpų šildymui.

Pirmame straipsnyje skaitytojus supažindinome su vienu iš būdų sutaupyti už patalpų šildymą. Tai šilumos sistemos sureguliavimas (subalansavimas) – automatinių balansuojančių ventilių įrengimas ant visų pastato šildymo sistemos stovų. Šilumos sistemos subalansavimas išlygina cirkuliuojantį termofikacinio vandens srautą visuose pastato šildymo sistemos stovuose, subalansuoja šilumos paskirstymą tarp stovų. Šilumos sistemos subalansavimas kainuoja palyginti nedaug, o nauda akivaizdi. Balansuojant vien tik šildymo sistemos stovus, užtikrinamas visų stovų tarpusavio hidraulinis balansas ir išsprendžiama problema, kai vieni stovai šyla, o kiti – ne. Tačiau, kai balansuojami tik stovai, susidaro situacija, kad stovai bus subalansuoti, o šildymo prietaisai, tai yra radiatoriai – nesubalansuoti. Kad išspręsti šią problemą prie kiekvieno radiatoriaus rekomenduojama sumontuoti termostatinius ventilius su termostatais.

Šiame straipsnyje pabandysime panagrinėti termostatinių ventilių su termostatais įrengimo prie šildymo radiatorių privalumus, nes tai yra vienas iš būdų sutaupyti ir bereikalingai neeikvoti brangios šilumos energijos.

Termostato ventilis su termostatu yra skirtas patalpų šildymo intensyvumui reguliuoti. Jis reaguoja į patalpos temperatūrą ir priklausomai nuo jos pokyčių didina arba mažina termofikacinio vandens srautą į radiatorių. Reguliuojant termostatą, galima nustatyti pageidaujamą patalpos temperatūrą. Paprastai termostatinių ventilių reikšmės pažymėtos skaičiais, pagal kuriuos galima nustatyti pageidaujamą, higienos normas atitinkančią patalpos temperatūrą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esant patalpoje nustatytai temperatūrai arba pasiekus nustatytą temperatūrą ventilis užsidaro ir radiatorius nebešyla – tokiu būdu taupoma šilumos energija. Kai laisva šiluma išsisklaido, kambarys atvėsta, termostatas automatiškai atsidaro ir radiatorius vėl pradeda šilti. Dėl papildomų šilumos šaltinių poveikio, tokių, kaip veikiantys elektros prietaisai, saulės spinduliai pro langus, žmonių skleidžiama šiluma ir panašiai temperatūra patalpoje kinta.

Paveikslėlyje parodyta termostatinio ventilio su termostatu konstrukcija:

Tai nėra paprastas vožtuvas, panašiai kaip vonios čiaupas, kuriuo didiname ar mažiname vandens srovę. Šiame prietaise įtaisytas termostatas, kuris reaguoja į kambario temperatūra ir pats automatiškai padidina arba sumažina vandens srautą į radiatorių, kad palaikytų nustatytą temperatūrą. Tad svarbu žinoti, kad termostatiniu ventiliu nustatome ne termofikacinio vandens srautą į radiatorių, bet kambario temperatūrą, kurią norime palaikyti.

Kadangi termostatas matuoja patalpos temperatūrą, jis negali būti uždengtas tankiomis užuolaidomis, džiovinamais drabužiais ar užstatytas baldais. Uždengus termostatą, prie jo susidarys aukštesnės temperatūros oro masė, į kurią reaguodamas prietaisas sumažins termofikacinio vandens srautą į radiatorių, nors temperatūra patalpoje ir bus žemesnė, negu nustatyta. Norint, kad termostatiniai ventiliai veiktų nepriekaištingai, jie turi būti teisingai sumontuoti (horizontalioje padėtyje), taip pat termostatiniai ventiliai skirti dvivamzdei šildymo sistemai turi būti su raudona galvute, skirti vienvamzdei šildymo sistemai turi būti su balta galvute. Termostatinio ventilio su termostatu pagalba galima ne tik reguliuoti patalpos temperatūrą, tačiau ir taupyti. Taupant energiją, nakčiai arba išvykstant iš namų ilgesniam laikui, patalpos temperatūrą galima sumažinti termostatą nustačius ties žemesne padala.

Termostatinio ventilio su termostatu pagalba yra automatiškai palaikoma norima temperatūra, išvengiama patalpų perkaitinimo ar nereikalingo energijos naudojimo. Kaip yra teigiama, 1 perkaitinimo laipsnis – tai apytiksliai 5 proc. didesnis šilumos sunaudojimas. Paprasčiausias pavyzdys, jei miegant užtenka 18°C ar dar mažiau, o turime 20°C – mes be reikalo sunaudojame apie 10 proc. šilumos energijos.

• Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimas