Pagal mokėjimo formą šilumos kaina gali būti vienanarė arba dvinarė.

Kokią kainą mokėti, pasirenka patys šilumos vartotojai. Vartotojui nepareiškus pageidavimo dėl šilumos kainos taikymo, taikoma vienanarė suminė šilumos kaina.

Esant vienanarei šilumos kainai , vartotojai moka už sunaudotą per mėnesį šilumos kiekį, t.y. žiemą moka už šilumą ir karštą vandenį, vasarą- mažesnes sumas- tik už karštą vandenį.

Vienanarė atsiskaitymo sistema paprasta, bet ekonominiu požiūriu nekorektiška, nes neatspindi šilumos tiekimo išlaidų. Būtina pažymėti, kad atsiskaitant už šilumą vienanare kaina, vasarą šilumos tiekėjai nepadengia savo išlaidų. Kaip tik nešildymo sezono metu vyksta pagrindiniai remonto darbai, perkamas kuras žiemai (vasarą jis pigesnis), vykdomos įvairios rekonstrukcijos. Šioms išlaidoms lėšos turi būti sukaupiamos žiemą, kai gaunamos didelės įmokos už šilumą, o išleidžiamos vasarą. Taip vartotojai kredituoja šilumos tiekėjus ir brangina perkamą šiluminę energiją. Jei lėšų trūksta, šilumos tiekėjai ima paskolas ir jas su palūkanomis apmoka iš vartotojų įmokų už šilumą. Dėl šios priežasties vienanarė kaina brangina šilumą. Iš tikrųjų net ir visiškai nevartojant šilumos energijos atskiruose butuose, būtina ją gaminti ir užtikrinti, kad cirkuliuotų šilumnešis iki kiekvieno vartotojo, kad šie bet kuriuo metu galėtų gauti karštą vandenį, įsijungti šildymą. Toks centralizuotos šildymo sistemos (CŠT) nuolatinio prieinamumo užtikrinimas reikalauja, kad visa sistema nuolat veiktų, nepriklausomai nuo suvartojamos energijos kiekio.

Dvinarės kainos atveju vartotojai mokėtų pastovų mokestį už galią ir mažesne kaina už sunaudotą šiluminę energiją. Nuolatiniam darbingumui užtikrinti reikalingos įvairios sąnaudos, kurios turėtų būti paskirstomos vartotojams proporcingai prijungtai (vartojamai) šilumos galiai (Lt/kW) ir už jas turėtų būti atsiskaitoma kiekvieną mėnesį vienodai, kaip už dvinarės šilumos kainos pastoviąją dalį (galios mokestis). Tuo tarpu sąnaudos, kurias tiesiogiai lemia šilumos vartojimas, turėtų būti paskirstytos proporcingai sunaudotos energijos kiekiui (Lt/kWh) kaip dvinarės kainos kintamoji dalis (energijos kaina).

Dvinarė kaina parodo, kiek kainuoja išlaikyti CŠT sistemą ir pačios energijos gamybą. Ekonominiu požiūriu išsivysčiusiose šalyse už šilumą įprastai atsiskaitoma pagal dvinarę kainos sistemą. Lietuvoje šilumos vartotojams suteikiama galimybė pasirinkti, kokiu būdu atsiskaityti už šilumą – pagal vienanarę ar dvinarę šilumos kainos sistemą. Bendrasis metinių mokėjimų dydis abiem atvejais yra vienodas.

Dvinarės kainos atveju vartotojų mokamos sumos būtų tolygesnės, ir vartotojai neturėtų tokių didelių išlaidų šaltuoju metų laiku, o šilumos tiekėjai nepatirtų didelio pinigų trūkumo nešildymo sezono metu.

Šilumos vartotojas, pateikęs prašymą šilumos tiekėjui prieš vieną mėnesį nešildymo sezono metu, gali pasirinkti mokėti vienanare ar dvinare šilumos kaina. Kaina gali būti keičiama ne dažniau kaip kartą per metus ir turi galioti ne trumpiau kaip vienerius metus.